Vaikų žaidimai (1988)

1906 metais Floridoje gyvenanti tarnaitė šeimininkų berniukui – Robertui Eugene Otto, vėliau tapusiam gana žymiam rašytojui ir dailininkui – padovanojo bendravardę lėlę. Vėliau išaiškėjo, kad iš Bahamų kilusi moteris vertėsi vudu ir juodaja magija. Ją atleidus namuose ėmė dėtis keisti dalykai. Berniuko tėvai pastebėjo, kad jis vis dažniau šneka su lėle, o ši jam atsako. Iš pradžių jie manė, kad pakeitęs balsą atsakymus įgarsina pats vaikas, tačiau vėliau suprato, kad lėlė kalba. Naktimis vaikas imdavo spiegti ir šauktis pagalbos. Atbėgus rasdavo išvartytas kėdes ir šalia lovos sėdinčią lėlę. Kaimynai, kai šeimininkų nebūdavo namuose, lėlę matydavo vis kitame lange. Galiausiai lėlė atsidūrė rūsyje ir vaiko baimės baigėsi. Tačiau 1975 metais namą nupirko kita šeima. Iš rūsio kraustydami paliktą šlamštą jie rado lėlę, kuri labai patiko jų dukrelei. Tačiau netrukus dešimtmetė mergaitė taip pat ėmė kalbėtis su lėle, o naktimis išsigandusi spiegdavo. Net ir praėjus keliems dešimtmečiams ji tvirtino, kad lėlė naktį grasindavo ją nužudyti.