Filmo detalės

Metai:
Šalis:
Kino studija:
Rezultatai Lietuvoje: Pajamos: 165 tūkst. lt. Žiūrovų: 13 tūkst.

Filmo aprašymas

Ar jau sugebėjote ištrūkti iš mistiškojo viešbučio kambario Nr. 1408? Bet nuo Stepheno Kingo pabėgti vis tiek nepavyks. Produktyviausias siaubo istorijų autorius yra parengęs nesuskaičiuojamą gausybę atrakcijų su šiurpuliukų padažu. Šį kartą jo novelę ekranizuoja patyręs meistras Frankas Darabontas, kuriam pasisekė sukurti du geriausius ir įsimintiniausius filmus pagal Stepheno Kingo veikalus „Pabėgimas iš Šoušenko“ ir „Žalioji mylia“.

Nurimus griausmingai uraganinei audrai Meino valstijos miestelį Bridgtoną apgaubia milžiniško rūko debesys. Sparčiai blogėjant matomumui ankstų rytą atsibudę gyventojai atsiduria aklinoje apsuptyje. Precedento neturintis rūkas įkalina žmones maisto prekių parduotuvėje. Menininkas Deividas Dreitonas čia atėjo apsipirkti su penkerių metų sūnumi Bilu.

Iš pradžių jie net neįtaria nieko blogo. Bet netrukus visi įsitikina, kad tiršto rūko jūroje šeimininkauja negailestingi sutvėrimai. Antžemiškų būtybių pasirodymą galėjo įtakoti užslaptinti bandymai netoliese esančioje karinėje bazėje. Miestelyje jau senokai sklandė gandai apie keistą operaciją „Strėlės galvutės projektas“.

Bet dabar juos užpuola šlykštūs šliužai su milžiniškais čiuptuvais, vabzdžius primenantys siaubūnai, rūgštimi užnuodytus spąstus mezgiantys vorai grobuonys, drakoniškų proporcijų skraidūnai, krauju mintantis didžiulis krabas, nenumaldomai greiti skorpionai ir milžiniškas begemotas su šešiomis letenomis, kuriose kaupiasi tūkstančiai bjaurių musių. Niekuomet nematyti sutvėrimai pasižymi padidinta reakcija į kvapą ir žiauriai žudo absoliučiai viską kas juda.

Mažos parduotuvės patalpos tampa gynybine siena ir miestelio gyventojų tvirtove. Likimo pamiršti žmonės desperatiškai stengiasi ištrūkti iš apokalipsinio košmaro, o tą jie privalės padaryti be pašalinių asmenų pagalbos.

Nervinė įtampa parduotuvėje didėja, todėl bendruomenės nariams pirmiausiai reikia išspręsti užsimezgusias konfliktines situacijas. Jiems reikia išspręsti nesutarimus savo būryje ir būtinai suvienyti jėgas norint išsaugoti bent minimalias galimybes mūšyje prieš nenuspėjamą priešą, kurio net neįmanoma matyti.

Proceso eigoje kai kurie silpnesni žmonės peržengia beprotybės ribą ir palūžta. Kitų per prievartą įkalintų veiksmus pradeda įtakoti jų sielose tūnantis blogis. Egoizmu persunkęs Deivido kaimynas Brentonas Nortonas provokuoją nesantaiką kalbomis, kad jis yra pernelyg turtingas ir nenusipelno tokios beprasmiškos mirties. Religingoji senolė ponia Kamodi (akt. Marcia Gay Harden) yra praktikuojanti katalikė, bet drįsta pasiūlyti kompromisinį ir drąstišką saliamonišką sprendimą. Jos manymu, bendruomenė privalo paaukoti vieną žmogų monstrams, kad kiti galėtų išsigelbėti iš rūko zonos ir pradėti naują gyvenimą.

Filmo aktoriai ir režisieriai

Režisierius

Frank Darabont

Režisierius
Pridėti apžvalgą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Vartotojų atsiliepimai

  1. Marius

    Perskaičius žiūrovų atsiliepimus internete, neįmanoma suprasti, ar filmas pavyko. Labai jau prieštaringos nuomonės. Daugelis, ėjusių į premjerą, apsigavo dėl pavadinimo. Naujasis filmas pasakoja visai kitokią istoriją, negu Johno Carpenterio „Rūkas“ ir jo perdirbinys, pasirodęs prieš du metus. Režisierius Frankas Darabontas ekranizavo to paties pavadinimo Stepheno Kingo kūrinį (“The Mist“), kurį labai gerai žino rašytojo fanai.

    Mažą Bridgtono miestelį apgaubia tiršto rūko debesys. Jie netikėtai įkalina vietinių gyventojų būrelį maisto prekių parduotuvėje. Čia atsiduria pagrindinis filmo herojus menininkas Deividas Dreitonas su savo penkerių metų sūnumi Bilu. Netrukus paaiškėja, jog iš parduotuvės teritorijos išeiti negalima, nes tirštame rūke slepiasi neaiškios plėšrios būtybės.

    Iki šiol Frankas Darabontas du kartus sėkmingai perkėlė Stepheno Kingo literatūrą į didįjį kino ekraną. Jo „Pabėgimas iš Šoušenko“ ir „Žalioji mylia“ tapo tikrais hitais. Abu gerai atspindėjo rašytojo dvasią, tačiau pademonstravo režisieriaus pomėgį ilgai, emocionaliai dramai. „Pražūtingas rūkas“ neįtiko niekam, nes pasiklydo tarp žanrų.

    Reklamos žadėjo, kad pamatysime efektingą „siaubiaką“. Tą patvirtina monstrų epizodai, kuriuose kraujas liejasi laisvai. Juos fiksuojanti drebanti kamera sufleruoja, jog vyksta kažkas panašaus į modernų zombių kiną. Deja, siaubo filmo dinamiką numuša netikėtas posūkis į klaustrofobinę dramą. Pertraukose tarp susirėmimų su pabaisomis, režisierius demonstruoja mums žmonių elgesį ekstremaliom sąlygom ir apribotoj erdvėj. Šis elgesys nedžiugina ir primena filsofines antiutopijas W. Goldingo dvasioje. Toje filmo dalyje banali didaktika dažnai nusibosta ir sukelia salėje nereikalingą juoką. Mes jau žinome, kad minia pavojaus situacijose yra lengvai manipuliuojama. Ją dažniausiai užvaldo žmogus, kuris kasdieniniame gyvenime nebūtų išklausytas. „Pražūtingame rūke“ tokia yra poniutė Kamodi. Ji taip įkyri savo šnekomis iš ekrano, jog žiūrovai vieningai ploja, kai eilinis pilietis ją nušauna. Šis tragikomiškas momentas labiausiai išreiškia žmonių norą baigti plepalus, vertus televizijos serialo ir grįžti prie veiksmo.

    Veiksmo ritmas trūkinėja, nes Frankas Darabontas užsižaidžia dar trečiu žanru – kartoja mažo biudžeto trilerius, kuriuose rodomi žmonių konfliktai, besiginant nuo išorinio priešo. Tokio kokteilio pasekoje, filmą įdomu žiūrėti dėl vienintelės priežasties: jame visko labai daug. Tačiau katarsio negaus nei „Svetimų“, nei „Tryliktos nuovados užpuolimo“ gerbėjai. Nekalbu apie rimtus Stepheno Kingo skaitytojus. Frankas Darabontas padarė tradicinę klaidą, mėgindamas sutalpinti į vieną filmą visą literatūros kūrinį su visomis subtilybėmis. Tai niekada nepasiteisina. Ir šį kartą tenka, ranką prisidėjus prie širdies, pripažinti: „nepavyko“. Nežiūrint netikėto filmo finalo, apie kurį daug šnekama. Tas išreklamuotas finalas tikrai daugeliui bus nenuspėjamas, tačiau dramaturgiškai nesubrandintas. Labiau panašus į režisieriaus pokštą, kuriuo giriamasi: pabaigoje aš jus priblokšiu ir parodysiu ne tai, ko laukėte.

    6,0 rating

    Perskaičius žiūrovų atsiliepimus internete, neįmanoma suprasti, ar filmas pavyko. Labai jau prieštaringos nuomonės. Daugelis, ėjusių į premjerą, apsigavo dėl pavadinimo. Naujasis filmas pasakoja visai kitokią istoriją, negu Johno Carpenterio „Rūkas“ ir jo perdirbinys, pasirodęs prieš du metus. Režisierius Frankas Darabontas ekranizavo to paties pavadinimo Stepheno Kingo kūrinį (“The Mist“), kurį labai gerai žino rašytojo fanai.

    Mažą Bridgtono miestelį apgaubia tiršto rūko debesys. Jie netikėtai įkalina vietinių gyventojų būrelį maisto prekių parduotuvėje. Čia atsiduria pagrindinis filmo herojus menininkas Deividas Dreitonas su savo penkerių metų sūnumi Bilu. Netrukus paaiškėja, jog iš parduotuvės teritorijos išeiti negalima, nes tirštame rūke slepiasi neaiškios plėšrios būtybės.

    Iki šiol Frankas Darabontas du kartus sėkmingai perkėlė Stepheno Kingo literatūrą į didįjį kino ekraną. Jo „Pabėgimas iš Šoušenko“ ir „Žalioji mylia“ tapo tikrais hitais. Abu gerai atspindėjo rašytojo dvasią, tačiau pademonstravo režisieriaus pomėgį ilgai, emocionaliai dramai. „Pražūtingas rūkas“ neįtiko niekam, nes pasiklydo tarp žanrų.

    Reklamos žadėjo, kad pamatysime efektingą „siaubiaką“. Tą patvirtina monstrų epizodai, kuriuose kraujas liejasi laisvai. Juos fiksuojanti drebanti kamera sufleruoja, jog vyksta kažkas panašaus į modernų zombių kiną. Deja, siaubo filmo dinamiką numuša netikėtas posūkis į klaustrofobinę dramą. Pertraukose tarp susirėmimų su pabaisomis, režisierius demonstruoja mums žmonių elgesį ekstremaliom sąlygom ir apribotoj erdvėj. Šis elgesys nedžiugina ir primena filsofines antiutopijas W. Goldingo dvasioje. Toje filmo dalyje banali didaktika dažnai nusibosta ir sukelia salėje nereikalingą juoką. Mes jau žinome, kad minia pavojaus situacijose yra lengvai manipuliuojama. Ją dažniausiai užvaldo žmogus, kuris kasdieniniame gyvenime nebūtų išklausytas. „Pražūtingame rūke“ tokia yra poniutė Kamodi. Ji taip įkyri savo šnekomis iš ekrano, jog žiūrovai vieningai ploja, kai eilinis pilietis ją nušauna. Šis tragikomiškas momentas labiausiai išreiškia žmonių norą baigti plepalus, vertus televizijos serialo ir grįžti prie veiksmo.

    Veiksmo ritmas trūkinėja, nes Frankas Darabontas užsižaidžia dar trečiu žanru – kartoja mažo biudžeto trilerius, kuriuose rodomi žmonių konfliktai, besiginant nuo išorinio priešo. Tokio kokteilio pasekoje, filmą įdomu žiūrėti dėl vienintelės priežasties: jame visko labai daug. Tačiau katarsio negaus nei „Svetimų“, nei „Tryliktos nuovados užpuolimo“ gerbėjai. Nekalbu apie rimtus Stepheno Kingo skaitytojus. Frankas Darabontas padarė tradicinę klaidą, mėgindamas sutalpinti į vieną filmą visą literatūros kūrinį su visomis subtilybėmis. Tai niekada nepasiteisina. Ir šį kartą tenka, ranką prisidėjus prie širdies, pripažinti: „nepavyko“. Nežiūrint netikėto filmo finalo, apie kurį daug šnekama. Tas išreklamuotas finalas tikrai daugeliui bus nenuspėjamas, tačiau dramaturgiškai nesubrandintas. Labiau panašus į režisieriaus pokštą, kuriuo giriamasi: pabaigoje aš jus priblokšiu ir parodysiu ne tai, ko laukėte.

Pražūtingas Rūkas (2007)