Metai: | 2023 |
---|---|
Šalis: | JAV Italija |
Kino studija: | American Zoetrope The Apartment Fremantle |
Biudžetas: | $20,000,000.00 |
Pajamos: | $20,800,000.00 |
Aprašymas
Storas makiažo sluoksnis ir įspūdinga šukuosena – „firminis“ rokenrolo karaliaus žmonos įvaizdis, slėpęs skaudžias patirtis ir nykius santykius už uždarų Greislendo rūmų durų. Ką Elvis pamatė šioje smulkutėje paauglėje, ir, visų svarbiausia, ką Priscila pamatė jame? Naujausias išsiilgtos Sofios Coppolos filmas šiek tiek primena puikiąją šios režisierės „Mariją Antuanetę“ – nuostabūs kostiumai, fantastiška muzika, audringi vakarėliai, auksiniuose narveliuose įkalintas pagrindines herojes varstantys žvilgsniai ir supančios apkalbos… Nors šias tikras istorijas skiria 200 metų, kai kurie dalykai vis dar nepasikeitę.
Filmas sukurtas pagal vienintelės oficialios Elvio Preslio žmonos Priscilos autobiografiją. Pagrindinį vaidmenį sukūrusi Cailee Spaeny Venecijos kino festivalyje apdovanota kaip geriausia aktorė.
Vaidina
Daugiau Sofia Coppola filmų
Jums taip pat gali patikti
Fight Club (1999)
Maištinga Siela
Ar filmas kryptingai smerkia Elvį? Tikriausiai ne, nors nelygu, kaip pažiūrėsi, tačiau iš Priscillos nulipdomas absoliučios aukos paminklas. Filmas slenka lėtai, kaip ir būdinga Coppolos stiliui, bando lėtai perteikti toksiškų santykių tėkmę, iliustruojant besikeičiančių dešimtmečių kostiumų madomis ir šukuosenomis, bet tiesa tokia, kad filmas nuobodus. Mums, lietuviams, augusiems kitoje pasaulio pusėje be elviškosios kultūros, tas dainininkas iki šiol yra amerikiečių produktas, svetimas, todėl tikriausiai tik amerikiečiai supras ir pajus Elvio reikšmę savo masinėje kultūroje, o mums belieka tik šypsotis ir pritarti, apsimetant, kad viską suprantame. Melodramatiškas filmo tonas, erzinantys veikėjų tipažai man pasirodė vienkrypčiai ir suprojektuoti pagal holivudinius štampus, nors būta teiginių, kad filmas kaip tik pabėga toli nuo Holivudo, bet ar tikrai? Šelmiškas chuliganinis Elvis leidžia sau tai, ko nori, o vargšė jaunutė žmona turi susitaikyti su vyro nesąmonėmis ir tyliai izauriškai kentėti, kentėti, kentėti… Jeigu tai ne tipinis holivudinis lyčių pozicijų žaidimas iš XX amžiaus karikatūrinio lėlių nameliuko, tada nežinau, kas yra holivudinės klišės.
Ar filmas kryptingai smerkia Elvį? Tikriausiai ne, nors nelygu, kaip pažiūrėsi, tačiau iš Priscillos nulipdomas absoliučios aukos paminklas. Filmas slenka lėtai, kaip ir būdinga Coppolos stiliui, bando lėtai perteikti toksiškų santykių tėkmę, iliustruojant besikeičiančių dešimtmečių kostiumų madomis ir šukuosenomis, bet tiesa tokia, kad filmas nuobodus. Mums, lietuviams, augusiems kitoje pasaulio pusėje be elviškosios kultūros, tas dainininkas iki šiol yra amerikiečių produktas, svetimas, todėl tikriausiai tik amerikiečiai supras ir pajus Elvio reikšmę savo masinėje kultūroje, o mums belieka tik šypsotis ir pritarti, apsimetant, kad viską suprantame. Melodramatiškas filmo tonas, erzinantys veikėjų tipažai man pasirodė vienkrypčiai ir suprojektuoti pagal holivudinius štampus, nors būta teiginių, kad filmas kaip tik pabėga toli nuo Holivudo, bet ar tikrai? Šelmiškas chuliganinis Elvis leidžia sau tai, ko nori, o vargšė jaunutė žmona turi susitaikyti su vyro nesąmonėmis ir tyliai izauriškai kentėti, kentėti, kentėti… Jeigu tai ne tipinis holivudinis lyčių pozicijų žaidimas iš XX amžiaus karikatūrinio lėlių nameliuko, tada nežinau, kas yra holivudinės klišės.