

Ciné+ filmai
Rikiuoti: Pagal pavadinimą
Įkurta 2011 m. · Prancūzija · „Canal+“ grupės kino kanalai
Ciné+ – prancūzų „Canal+“ grupės kino kanalų tinklas, bendrai finansuojantis europietišką kiną. Su juo susiję „Dypanas“, „120 dūžių per minutę“, „Iki pasimatymo ten, aukštai“, „Tėvas“ ir „Skausmas ir šlovė“.

Apačiai. Paryžiaus gauja (2023)
Atpildas (2023)
Bastilijos diena (2016)


Dogmenas (2023)

Gražuolė ir Sebastianas. Naujoji karta (2022)
Gurmaniška aistra (2023)
Gyvenimas aukštybėse (2018)
Gyvūnų karalystė (2023)

Liusi (2014)
Malda prieš aušrą (2017)
Mano mažasis karalius (2022)
Mano nusikaltimas (2023)
Nepaprasta Remio kelionė (2018)

Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas (2012)
Pagrobimas 3 (2014)
Petsi iš Argo (2023)
Proxima (2019)
Rūgštis (2023)
Sacharos princai (2023)


Sugrįžimas į Seulą (2022)
Tas naujas pasaulis (2021)

Vaidmenų žaidimas (2023)
Ypatingieji (2019)
Zoja ir Audra (2022)

Ciné+ istorija
Ciné+ – prancūzų mokamos televizijos kino kanalų grupė, priklausanti „Canal+“. Ji pradėjo veikti 2011 m., pakeitusi ankstesnius „CinéCinéma“ kanalus.
Kino rėmėja
Prancūzijoje televizijos kanalai privalo investuoti į kiną, todėl Ciné+ iš anksto perka transliavimo teises ir taip padeda filmams gimti. Jos parama sulaukė Jacques’o Audiard’o „Dypanas“, laimėjęs Kanų „Auksinę palmės šakelę“, Robino Campillo „120 dūžių per minutę“ ir Alberto Dupontelio „Iki pasimatymo ten, aukštai“.
Tarptautiniai filmai
Ciné+ prisidėjo ir prie tarptautinių filmų: Floriano Zellerio „Tėvas“, Pedro Almodóvaro „Skausmas ir šlovė“, Luco Bessono „Liusi“, „Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas“, „Gyvūnų karalystė“ ir „Sugrįžimas į Seulą“.
Populiariausi Ciné+ filmai
- Diunkerkas (2017)
- Liusi (2014) Lucy
- Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas (2012) Taken 2
- Omaras (2015) The Lobster
- Pagrobimas 3 (2014) Taken 3
- Tėvas (2020) The Father
- Skausmas ir šlovė (2019) Dolor y gloria
- Bastilijos diena (2016) Bastille Day
- Dogmenas (2023) Dogman
- Atpildas (2023) Retribution
- 120 dūžių per minutę (2017) 120 battements par minute
- Iki pasimatymo ten, aukštai (2017) Au revoir là-haut