Prasti reikalai (2023)
Poor Things • Бедные-несчастные
| Metai: | 2023 |
|---|---|
| Šalis: | JAV UK Airija |
| Kino studija: | TSG Entertainment Searchlight Pictures Film4 Element Pictures |
| Filmas kolekcijose: | IMDb: Top-250 Oskaro nominantai už geriausią filmą "Auksinio liūto" laureatai Venecijos kino festivalyje |
| Biudžetas: | $70,000,000.00 |
Aprašymas
Norėdama pabėgti nuo smurtaujančio vyro, Bella Baxter nusižudė pasiskandindama upėje. Ekscentriškas mokslininkas nusprendžia išgelbėti Belą, persodindamas į ją jos pačios negimusio vaiko smegenis.
Vaidina
Recenzijos
Daugiau Yorgos Lanthimos filmų
LGBT
The Killing of a Sacred Deer • Убийство священного оленя
Jums taip pat gali patikti
Aktoriai ir filmavimo komanda
Emma Stone
Bella Baxter
Mark Ruffalo
Duncan Wedderburn
Willem Dafoe
Dr. Godwin Baxter
Ramy Youssef
Max McCandless
Jerrod Carmichael
Harry Astley
Margaret Qualley
Felicity
Christopher Abbott
Alfie Blessington
Damien Bonnard
Father
Kathryn Hunter
Swiney
Suzy Bemba
Toinette
Charlie Hiscock
Fop #2
Jeremy Wheeler
Ship Officer
Roderick Hill
Man in Park
Jack Barton
Fop #1
Režisierius
Yorgos Lanthimos
Režisierius
Scenaristas
Tony McNamara
Scenarijaus autorius
Vartotojų atsiliepimai
dfcitas.lt
Duodant Prasti reikalai šiek tiek kritikos, labiausiai užkliuvo filmo tempas. Konkrečiai – filmo pabaiga. Paskutinis pusvalandis pasirodė be reikalo užtęstas ir tiesiog nereikalingai prilipdytas prie jau ir taip dviejų valandų trukmės kino juostos; tematiškai pakartojęs filmo įžangą ir Bella’os išsilaisvinimą iš patriarchijos pančių. Tik dabar – su kitokia, brandžia savivoka. Taip pat nelikau pilnai įtikintas kai kurių antraplanių aktorių vaidyba – bet, vėlgi, pagrindiniai filmo vardai atliko tokį gigantišką darbą, kad tas kartėlis ilgam neužsiliko.
Duodant Prasti reikalai šiek tiek kritikos, labiausiai užkliuvo filmo tempas. Konkrečiai – filmo pabaiga. Paskutinis pusvalandis pasirodė be reikalo užtęstas ir tiesiog nereikalingai prilipdytas prie jau ir taip dviejų valandų trukmės kino juostos; tematiškai pakartojęs filmo įžangą ir Bella’os išsilaisvinimą iš patriarchijos pančių. Tik dabar – su kitokia, brandžia savivoka. Taip pat nelikau pilnai įtikintas kai kurių antraplanių aktorių vaidyba – bet, vėlgi, pagrindiniai filmo vardai atliko tokį gigantišką darbą, kad tas kartėlis ilgam neužsiliko.
Maištinga Siela
Per Belą perteikiami augančio žmogaus gyvenimo tarpsniai, aklai žengiant per daugelį socialinių barjerų, todėl filme nemažai šlykščiosios estetikos, kuri vėlgi žiūrovui gali būti šlykšti tik todėl, kad mes augome taip auklėjami. Bela dirba viešnamyje ir per savo nestandartišką vaikišką mąstymą keičia viešnamio lankytojų santykį su seksu ir kūniškumu. Visos Belos žmogiškosios patirtys renkamos per žaidimus, smalsiai tyrinėjant šiaip jau paprastai nubrėžtus elgesio standartus. Būdama savo motinos kūne ji tik prisiskaičiusi filosofinių knygų ima save traktuoti kaip monstrą ir priimti, kaip ir bet kuris žmogus, savo tapatybės dalį. Manau, režisieriui pavyko per šią istoriją papasakoti apie mus pačius, atskleisti, jog kiekviename iš mūsų glūdi žiaurus monstras (dažniausiai sukonstruotas socialinės aplinkos), o ir didžiausi eksperimentiniai blogio genijai, kaip filme vaizduojamas daktaras, gali pademonstruoti pačius šilčiausius ir žmogiškiausius jausmus. Filmas apie gėrio ir blogio suvokimo ribas, kurias perteikia fantastiniai veikėjai, įrėdyti į XIX amžiaus pabaigos rūbus, nuo kurių braška siūlės, nes viskas, kas aplinkui duota ir sukurta, reikia visada nuo to išsivaduoti. Išsivadavimas be šokiravimo tikriausiai neįmanomas, ar ne? Filmas mano skoniui, jis puikus, įtraukus, pilnas gerų aktorių, o veikėjai, nors ir karikatūriniai, tačiau perteikiantys kūrinio visumos daugiabriaunes idėjas.
Per Belą perteikiami augančio žmogaus gyvenimo tarpsniai, aklai žengiant per daugelį socialinių barjerų, todėl filme nemažai šlykščiosios estetikos, kuri vėlgi žiūrovui gali būti šlykšti tik todėl, kad mes augome taip auklėjami. Bela dirba viešnamyje ir per savo nestandartišką vaikišką mąstymą keičia viešnamio lankytojų santykį su seksu ir kūniškumu. Visos Belos žmogiškosios patirtys renkamos per žaidimus, smalsiai tyrinėjant šiaip jau paprastai nubrėžtus elgesio standartus. Būdama savo motinos kūne ji tik prisiskaičiusi filosofinių knygų ima save traktuoti kaip monstrą ir priimti, kaip ir bet kuris žmogus, savo tapatybės dalį. Manau, režisieriui pavyko per šią istoriją papasakoti apie mus pačius, atskleisti, jog kiekviename iš mūsų glūdi žiaurus monstras (dažniausiai sukonstruotas socialinės aplinkos), o ir didžiausi eksperimentiniai blogio genijai, kaip filme vaizduojamas daktaras, gali pademonstruoti pačius šilčiausius ir žmogiškiausius jausmus. Filmas apie gėrio ir blogio suvokimo ribas, kurias perteikia fantastiniai veikėjai, įrėdyti į XIX amžiaus pabaigos rūbus, nuo kurių braška siūlės, nes viskas, kas aplinkui duota ir sukurta, reikia visada nuo to išsivaduoti. Išsivadavimas be šokiravimo tikriausiai neįmanomas, ar ne? Filmas mano skoniui, jis puikus, įtraukus, pilnas gerų aktorių, o veikėjai, nors ir karikatūriniai, tačiau perteikiantys kūrinio visumos daugiabriaunes idėjas.