Paradas (2022)
„Paradas“ - debiutinis Tito Lauciaus filmas, paremtas asmenine režisieriaus šeimos istorija. Lengvos ironijos ir absurdiškų situacijų nestokojančioje komedijoje pagrindinius vaidmenis atliko Rasa Samuolytė ir Giedrius Savickas.
Aprašymas
Praėjus 26 metams po skyrybų, Miglė sulaukia keisto buvusio vyro skambučio. Norėdamas Dievo akivaizdoje vesti savo naująją merginą, Eimantas paprašo Miglės išsiskirti dar kartą. Dabar per „Bažnytinį teismą“ – vienintelę instituciją, galinčią bažnytinę santuoką paskelbti negaliojančia. Ilgo ir varginančio teismo proceso metu, Miglė ir Eimantas tampa vis labiau artimi.
Specialus Go3 televizijos pasiūlymas tinklapio VisiFilmai.lt lankytojams: su kodu FILMAI30 Go3 televizijos planą “TV ir filmai” galite įsigyti su 30% nuolaida taikoma pirmiems trims mėnesiams! Kodu FILMAI30 galite pasinaudoti iki 2024 rugpjūčio 31 d. Daugiau informacijos
Jums taip pat gali patikti
Vartotojų atsiliepimai
Ovidija
Puikus filmas. Įdomi pati istorija. Aktorių darbas nepriekaištingas.
Puikus filmas. Įdomi pati istorija. Aktorių darbas nepriekaištingas.
Maištinga Siela
Nevykusio parado ir džiaugsmingo gyvenimo imitacija galiausiai subliūkšta finalinėje scenoje, kai orkestras turi dainuoti žirgams, kad šie priprastų prie garsų ir nesibaidytų. Totalus mokytojos ir vaikų pažeminimas, kuris koreliuoja ir su bažnytinės sąjungos išrišimo absurdiškumu. Gyvenimo absurdiškos situacijos, kurios išbalansuoja Miglę, verčia iš naujo įvertinti tai, kas prarasta ir atsirinkti tai, kas vertinga, gal todėl ji nesmerkia ir savo jaunėlės dukters pasirinkimų. Visgi tenka pripažinti, jog istorija, nors ir rutuliojasi, idėja nebloga, bet visumoje be didesnės intrigos. Na, „nepaėmė“ manęs šis filmas, deja. Stipriausioji „Parado“ pusė buvo, žinoma, Rasos Samuolytės sukurtas Miglės vaidmuo, kai kurie pagaviai pagauti sulėtinti muzikinio turinio estetizuoti kadrai, kurie tragikomiškai papildydavo filmo koloritą, tačiau pati drama taip niekur pernelyg ir nenuvedė.
Nevykusio parado ir džiaugsmingo gyvenimo imitacija galiausiai subliūkšta finalinėje scenoje, kai orkestras turi dainuoti žirgams, kad šie priprastų prie garsų ir nesibaidytų. Totalus mokytojos ir vaikų pažeminimas, kuris koreliuoja ir su bažnytinės sąjungos išrišimo absurdiškumu. Gyvenimo absurdiškos situacijos, kurios išbalansuoja Miglę, verčia iš naujo įvertinti tai, kas prarasta ir atsirinkti tai, kas vertinga, gal todėl ji nesmerkia ir savo jaunėlės dukters pasirinkimų. Visgi tenka pripažinti, jog istorija, nors ir rutuliojasi, idėja nebloga, bet visumoje be didesnės intrigos. Na, „nepaėmė“ manęs šis filmas, deja. Stipriausioji „Parado“ pusė buvo, žinoma, Rasos Samuolytės sukurtas Miglės vaidmuo, kai kurie pagaviai pagauti sulėtinti muzikinio turinio estetizuoti kadrai, kurie tragikomiškai papildydavo filmo koloritą, tačiau pati drama taip niekur pernelyg ir nenuvedė.