Metai: | 2023 |
---|---|
Šalis: | JAV |
Kino studija: | 20th Century Studios Star Thrower Entertainment |
Biudžetas: | $22,800,000.00 |
Reklama
Aprašymas
Istorija pasakoja apie merginą, vardu Brynn Adams – kūrybingą ir visapusišką asmenį, turintį subtilų protą ir emocinio bendravimo problemų. Bandydama pabėgti nuo artėjančios depresijos, Brynn grįžta namo ir kažkuriuo metu randa paguodą savo gimtosiose sienose, tačiau netikėti svečiai iš toli, toli esančios galaktikos sutrikdo jos sunkiai iškovotą ramybę.
Reklama
Specialus Go3 televizijos pasiūlymas tinklapio VisiFilmai.lt lankytojams: su kodu VISI30 Go3 televizijos planą “TV ir filmai” galite įsigyti su 30% nuolaida taikoma pirmiems trims mėnesiams! Kodu VISI30 galite pasinaudoti iki 2024 vasario 29 d. Daugiau informacijos
Vaidina
Reklama
Daugiau Brian Duffield filmų
Spontaneous • Спонтанность
Jums taip pat gali patikti
Fight Club (1999)
Jaws (1975)
The Mist (2007)
👍
A Score to Settle (2019)
Aktoriai ir filmavimo komanda
Kaitlyn Dever
Brynn
Elizabeth Kaluev
Young Brynn
Zack Duhame
Mailman
Lauren L. Murray
Brynn's Mother
Geraldine Singer
Mrs. Collins
Dane Rhodes
Police Chief Collins
Evangeline Rose
Young Maude
Dari Lynn Griffin
Maude
Režisierius
Brian Duffield
Režisierius
Scenaristas
Brian Duffield
Scenarijaus autorius
Pridėti apžvalgą Atšaukti atsakymą
Maištinga Siela
Nebloga grafika, kitoks, tirštesnis ir kur kas labiau ne mįslėms bei plepalais grįstas pasakojimas, o tikresnis ir ilgesnis susidūrimas su pilkiais (nereikia laukti filmo galo, kol pamatysite, kaip nupieštas ateivis, jie čionai pasirodo kone iškart ir yra aktyvūs, individualizuoti formomis ir elgsena). Kino kūrėjai iš dalies nori progresyvaus žvilgsnio į ateivius vaizduojantį kiną, sakyčiau, netgi pavyksta, tačiau visas naratyvas maždaug nuo pusės filmo ima pamažu lyg smeigtuku badyti žiūrovų pripūstų balionų lūkesčius – žodžiu, viskas bliūkšta. Toji atgailos, atleidimo istorijos finalinė scena su ilgai sulėtintais ir apsiseilėjusiais veidais tampa ne fiksuota siaubo atmosfera, o vėžliškai besivelkančių klišių karavanas. Scenaristų pastangos apjungti siaubą su žmogiškaisiais pagrindinės veikėjos traumos faktoriais darosi ne tik nepatrauklios, bet kankinančiai karčios, lyg žiūrėtum staiga iš trilerio pasakojimo padarytą pantomimos teatro reprezentaciją, kuri įgauna parodijos atspalvių. Negi galima apsieiti be trokštamų graudenti siaubo žanre, argi tai jau taip būtina?
Nebloga grafika, kitoks, tirštesnis ir kur kas labiau ne mįslėms bei plepalais grįstas pasakojimas, o tikresnis ir ilgesnis susidūrimas su pilkiais (nereikia laukti filmo galo, kol pamatysite, kaip nupieštas ateivis, jie čionai pasirodo kone iškart ir yra aktyvūs, individualizuoti formomis ir elgsena). Kino kūrėjai iš dalies nori progresyvaus žvilgsnio į ateivius vaizduojantį kiną, sakyčiau, netgi pavyksta, tačiau visas naratyvas maždaug nuo pusės filmo ima pamažu lyg smeigtuku badyti žiūrovų pripūstų balionų lūkesčius – žodžiu, viskas bliūkšta. Toji atgailos, atleidimo istorijos finalinė scena su ilgai sulėtintais ir apsiseilėjusiais veidais tampa ne fiksuota siaubo atmosfera, o vėžliškai besivelkančių klišių karavanas. Scenaristų pastangos apjungti siaubą su žmogiškaisiais pagrindinės veikėjos traumos faktoriais darosi ne tik nepatrauklios, bet kankinančiai karčios, lyg žiūrėtum staiga iš trilerio pasakojimo padarytą pantomimos teatro reprezentaciją, kuri įgauna parodijos atspalvių. Negi galima apsieiti be trokštamų graudenti siaubo žanre, argi tai jau taip būtina?