Negarbingi šunsnukiai (2009)
Inglourious Basterds (2009)
- Šalis
- JAVVokietija
- Žanras
- KariniaiKomedijosNuotykiųVeiksmo
- Premjera
- 2009 m. rugpjūčio 27 d.
- Originalo kalba
- anglų
- Trukmė
- 2 val. 33 min. (153 min.)
- Amžiaus cenzas
- N-16
- Biudžetas
- $70 000 000
- Pajamos pasaulyje
- $321 457 747
- Lietuvoje
- Pajamos: 437 tūkst. Lt. · Žiūrovų: 33 tūkst.
- Kino studijos
- Universal PicturesThe Weinstein CompanyVisiona RomanticaStudio BabelsbergA Band Apart
- Kolekcijos
- Britų akademijos premijos laureataiPasaulis: Daugiausiai uždirbę filmai
- Kiti pavadinimai
- Inglorious Bastards JAVБесславные ублюдки Rusija
- Quentin TarantinoRežisierius, scenarijaus autorius, scenaristas
- Harvey WeinsteinProdiuseris
- Lawrence BenderProdiuseris
Apie filmą
Kova su naciais pagal Quentiną Tarantiną. Genialiausias kino tinginys, „vaikščiojančia enciklopedija” pravardžiuojamas sinefilas ir savamokslis režisierius Quentinas Tarantino apie šį filmą maniakiškai kliedėjo daugiau nei 5 metus. Jis svajojo sukurti legendinio italo Enzo Castellari režisuotos 1967 m. karinės veiksmo dramos „Negarbingi šunsnukiai” perdirbinį, kai tik iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo kultinius senuosius itališkus vesternus. „Bulvarinio skaitalo” vunderkindas perrašinėjo scenarijų nesuskaičiuojamą gausybę kartų ir viešai fantazavo kaip šauniai atrodytų filmas, kuriame nacius medžioja Sylvesteris Stallone, Arnoldas Schwarzeneggeris, Eddie Murphy, Robas Schneideris ir Michaelas Madsenas. Jis vis žadėjo griebti „šunsnukius”, bet niekaip neapsispręsdavo dėl kūrinio formos (vienu momentu jis planavo idėjų fontaną išskaidyti net į 3 skirtingus filmus), nesugebėdavo pradėti ir vėl užleisdavo ramybėje nepaliekančią idėją.
Kai 2008 m. sausį Quentinas Tarantino visus jo filmus prodiusavusiam Lawrence’ui Benderiui prasitarė, kad vėl rašo scenarijų, tai net ištikimasis bičiulis nepatikėjo rimtais ketinimais. Bet po 5 mėnesių prodiuseris jau sklaidė 165 puslapių scenarijų ir ironiškai juokėsi iš dviejų klaidų pavadinime (turėtų būti „Inglorious Bastards”). Jo autorius dabar tvirtina, kad nepastebėjo sumaišytų raidžių dėl nuovargio, o po to nusprendė specialiai palikti abi kliurkas ir netgi perrašė nemažą dalį dialogų. 2008 m. liepą Quentinas suformulavo ambicingą motyvaciją – užbaigti filmą iki pavasario ir suspėti į Kanų festivalio traukinį. Po 5 savaičių režisierius jau atvyko į Berlyną, prisikalbino 70 mln. JAV dolerių biudžetą užtikrinusius Bradą Pittą ir Mike’ą Myearsą, pasikvietė 3 garsiausius vokiečių aktorius (Diane Kruger, Tilą Schweigerį, Danielį Bruhlį) ir pradėjo sparčiai riedėti link tikslo.
Quentinas Tarantino iki šiol negali suformuluoti naujausio kūrinio žanro ir teigia, kad jis bus panašus į „Bulvarinio skaitalo”, „Tikros meilės”, „Vieną kartą Laukiniuose Vakaruose” ir „Pasiutusių šunų” mišrainę, tik su psichopatais Gestapo pareigūnais ir kuoktelėjusiu ūsočiumi Adolfu. Režisierius ypač didžiuojasi 23 minučių trukmės scena bare, kuriame lėbauja ir karo reikalus palaidais liežuviais aptarinėja fiureriui užpakalį laižantys žiauruoliai naciai.
Jų laukia, švelniai tariant, nekoks likimas, nes slaptai misijai pasiryžę žydų kilmės amerikiečių kareiviai po mažą žingsnelį infiltruojasi į priešo gretas, o po to stilingai ir brutaliai išžudys Trečiojo Reicho niekšus. Tuo tarpu nuo neišvengiamos egzekucijos pasprukusi ir kino teatrą Paryžiuje atidariusi žavi mergina planuoja asmeninę keršto akciją už lageryje sušaudytą šeimyną. Galite būti tikri, kad filme kraujas liesis upeliais, herojai laidys „tarantiniškus” sąmojus, o mes mėgausimės kinematografiškais momentais, kurių neveltui laukėme taip ilgai.
2010 m. filmas buvo nominuotas aštuoniems Oskarams, tarp jų – už geriausią filmą, režisūrą ir originalų scenarijų, o Christophas Waltzas už pulkininko Hanso Landos vaidmenį laimėjo Oskarą už antraplanį vyro vaidmenį. Už šį vaidmenį jis pelnė ir Kanų kino festivalio prizą, Auksinį gaublį bei BAFTA apdovanojimą.
Apdovanojimai ir nominacijos
Oskaras1 apdovanojimas / 8 nominacijosRodyti
LaimėtaNominacijos- už geriausią filmą
- už geriausią režisūrą – Quentin Tarantino
- už geriausią operatoriaus darbą – Robert Richardson
- už geriausią garsą
- už geriausią montažą
- už geriausią garso montažą
Auksinis gaublys1 apdovanojimas / 4 nominacijosRodyti
BAFTA (Britų kino akademija)1 apdovanojimas / 6 nominacijosRodyti
Laimėta- už geriausią antraplanį vyro vaidmenį – Christoph Waltz
- už geriausią scenarijų – Quentin Tarantino
- už geriausią operatoriaus darbą – Robert Richardson
- už geriausią montažą
- už geriausią scenografiją
- už geriausią režisūrą – Quentin Tarantino
Kanų kino festivalis1 apdovanojimas / 2 nominacijosRodyti
Laimėta- už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį – Christoph Waltz
- „Auksinė palmės šakelė“
Aktorių gildijos apdovanojimas2 apdovanojimai / 3 nominacijosRodyti
Laimėta- už geriausią aktorių ansamblį
- už geriausią antraplanį vyro vaidmenį – Christoph Waltz
- už geriausią antraplanį moters vaidmenį – Diane Kruger
Kritikų pasirinkimas3 apdovanojimai / 10 nominacijųRodyti
Laimėta- už geriausią antraplanį vyro vaidmenį – Christoph Waltz
- už geriausią scenarijų – Quentin Tarantino
- už geriausią aktorių ansamblį
- už geriausią filmą
- už geriausią režisūrą – Quentin Tarantino
- už geriausią operatoriaus darbą – Robert Richardson
- už geriausią režisūrą
- už geriausius kostiumus
- už geriausią montažą
- už geriausią veiksmo filmą
Saturnas6 nominacijosRodyti
Nominacijos- už geriausią pagrindinį moters vaidmenį – Mélanie Laurent
- už geriausius kostiumus
- už geriausią režisūrą – Quentin Tarantino
- už geriausią antraplanį vyro vaidmenį – Christoph Waltz
- už geriausią antraplanį moters vaidmenį – Diane Kruger
- už geriausią scenarijų – Quentin Tarantino
MTV kino apdovanojimai1 nominacijaRodyti
Nominacijos- už geriausią piktadarį
Vaidina
Brad PittFirst Lieutenant Aldo "The Apache" Raine
Mélanie LaurentShosanna Dreyfus / Emmanuelle Mimieux
Christoph WaltzSS Colonel Hans "The Jew Hunter" LandaOskaras
Eli RothStaff Sergeant Donny "The Bear Jew" Donowitz
Michael FassbenderLieutenant Archie Hicox
Diane KrugerBridget von Hammersmark
Daniel BrühlPrivate First Class Fredrick Zoller
Til SchweigerSergeant Hugo Stiglitz
Gedeon BurkhardCorporal Wilhelm Wicki
Jacky IdoMarcel
B.J. NovakPrivate First Class Smithson "The Little Man" Utivich
Omar DoomPrivate First Class Omar Ulmer
August DiehlMajor Dieter Hellstrom
Denis MénochetPerrier LaPadite
Sylvester GrothJoseph Goebbels
Martin WuttkeHitler
Mike MyersGeneral Ed Fenech
Julie DreyfusFrancesca Mondino
Prie filmo dirbo
Atsiliepimai apie Negarbingi šunsnukiai (3)
7,7/10 3 įvertinimai
-
1000kadruVakar vėl peržiūrėjau šį filmą, tai galiu pasakyti, kad jis tikrai cool. Net antrą kartą žiūrint buvo įdomu, be to pastebėjau kelias detales, kurias pražiūrėjau per pirmąją peržiūrą. Filmas nereikalauja didelio, iki smegenų skausmo mąstymo, bet tai ir ne lėkšta komedija.. Dar kart pasikartosiu, kad B. Pitt'o vaidyba buvo kieta.
-
Maištinga SielaPatiko man šis filmas. Po pirmųjų 20 minučių net sustabdžiau, nes norėjau atgauti amą, nesupratau, kaip greitai prabėgo laikas, nes buvau tikros įtampos zonoje. Aišku, Tarantino šis filmas ne visiems, jautresniems, kurie nenori žiūrėti smurtinių scenų, tegu ir nežiūri. Tarantino patinka arba nepatinka, nieko čia nepadarysi, bet visas pasaulis, o kartu ir aš pritariu, kad jis turi savo žavesį, braižą ir talentą.
-
OnaGrynakraujė aistra kinui, dažnai nepagrįsta jokiomis studijomis ar teorija, tik besočiu kino vartojimu ir stebėjimu, kaip taisyklė, neatsiejama nuo anarchizmo. Lietuvos kino anarchistas Saulius Drunga, kasdien peržiūrėdavęs, jo paties teigimu, apie šešis filmus ir planuojantis startuoti su „Anarchija Žirmūnuose“, gaila, dar neišliejo jį apėmusios kino karštligės į kino juostą. Todėl kilusi asociacija su už Atlanto kibirkščiuojančiu kino mėgėju, virtusiu kino kūrėju ir nužygiavusiu iki pačių Kanų, Quentinu Tarantino yra gana tolima ir sąlyginė.
Tačiau anarchistinė paralelė nepaneigiama. Panašu į tai, kad S.Drunga labiau pasuks maištininko keliu, neigiančiu arba metančių iššūkį tam, kas sukurta prieš jį ir jo suvartota po dozę kasdien. Q.Tarantino, sunkia kino ligos forma susirgęs dirbdamas videotekoje, labiau kaip sugeriamasis popierius sutraukė į save begalę įvairiais laikais sukurtų filmų tam, kad laikui atėjus kone radiacine jėga išspinduliuotų savą produktą, savą istoriją, savą požiūrį. Ne be reikalo daugelis kino kritikų po „Negarbingų šunsnukių“ peržiūros savo recenzijų įžangose atsispyrė nuo to, kad kinas Q.Tarantino – tai pirmiausia žaidimas, kaladėlių dėliojimas iš kino žanrų, stilių, flirtas su paties sukurtais personažais, sultingi dialogai ir kiekviename kadre pulsuojanti satisfakcija dėl galimybės žaisti Kiną. Pats Kinas tampa Q.Tarantino juostų personažu, taip dar kartą išreiškiant savo atsidavimą jam.
Privėlęs į pavadinimą valiūkiškų klaidų (Q.Tarantino: „Mano filmų pavadinimai organiški. Niekada negalvoju tokių, kurie tiesiog gražiai skambėtų reklamose. „Negarbingus šunsnukius“ iš pradžių irgi ketinau pavadinti „Vieną kartą nacių okupuotoje Prancūzijoje“), naujausioje juostoje režisierius užsimojo sužaisti partiją su Antrojo Pasaulinio karo istorija ir kinu ją neatpažįstamai ją pakeisti, perkurti. Ar tai neanarchistiška? Šiaip ar taip, Q.Tarantino įsitikinęs, kad pasaulio istorija galėjo pakrypti visiškai kitaip, jei lemiamą vaidmenį būtų suvaidinęs Kinas: „Mane užveda mintis, kad su naciais buvo galima kovoti Kinu. Ir ne tik metaforiškai. Juk jei Josephas Goebbelsas išties būtų įsakęs sukurti filmą apie vokiečių kareivį, tokį kaip Fredricką Zollerį „Negarbinguose šunsnukiuose“, būtų įvykusi didžiulė premjera, į kurią būtų susirinkusi nacių grietinėlė ir nežinia, kaip visa tai būtų pasibaigę“.
„Negarbingi šunsnukiai“ – penkių novelių juosta apie neskaitlingą amerikiečių dalinį, vadovaujamą Aldo (Brad Pitt), siekiantį nuskalpuoti kuo daugiau nacių. Jų veikla, išsirutuliojanti iki operacijos „Kinas“, kai filmo premjeros metu planuojama pasikėsinti į A.Hitlerį ir jo artimiausius bendražygius, persipina su šeimos skerdynių liudininke tapusios žydaitės Shosannos (Melanie Laurent), valdančios kino teatrą, kuriame ir turi įvykti numatyta premjera, istorija ir keršto troškimu.
Daugelis kino kritikų įžiūrėjo dar vieną posūkį Q.Tarantino kine, dar vieną naują stilių (stilių samplaiką), kurį jis išbando, naujas temų ir kontekstų erdves, kurias atveria. Kiti bjaurėjosi juostos žiaurumu ir neatleistinu režisieriaus žingsniu , kuriuos skalpus renkančius žydus jis prilygina naciams. Galbūt tokie nevienareikšmiški vertinimai sutrukdė Q.Tarantino triumfuoti Kanuose kaip geriausiam režisieriui ar scenaristui, tačiau ne mažiau reikšminga tai, kad ant festivalio apdovanojimų pakylos lipo jo aktoriai su Christophu Waltzu priešakyje.
„Hansas Landa yra geriausias personažas, kokį tik kada nors esu sukūręs. Vienu metu net maniau, kad jo tiesiog neįmanoma suvaidinti. Ilgai ieškojome aktoriaus, kuris sklandžiai kalbėtų vokiškai, angliškai, prancūziškai ir itališkai, tačiau net kelis tokius atradus buvo akivaizdu, kad jie nepajėgūs perteikti mano dialogų poezijos. Be tinkamo Hanso Landos „Negarbingi šunsnukiai“ nebūtų tokie, kokie yra,“ – Ch.Waltzo indėlį vertina Q.Tarantino. Dabar net sunku patikėti, kad vietoj praktiškai nežinomo austrų kilmės TV aktoriaus buvo svarstoma Leonardo DiCaprio kandidatūra. Ch.Waltzas ne tik organiškai įsiliejo į filmą, tapo jungiamąją novelių dalimi, bet ir virto savotišku varikliu, istorijos dinamitu. Jo inteligentiškas sadizmas – hipnotizuojantis, todėl ilgam įstringa charakteringi filmo kadrai, tokie kaip obuolių štrudelio grietinėlėje gesinama cigaretė, su „Negarbingais šunsnukiais“ susidėjusiai aktorei (Diane Kruger) matuojamas batelis ar visi ilgi, tačiau ne tušti dialogai.
Q.Tarantino dialogai vienus erzina, kitiems leidžia mėgautis kruopščiai atrinktų aktorių vaidyba. Šįkart režisierius padidina dialogų svorį daugiakalbiškumu ir kone užgožia anglų kalbą vokiškais, prancūziškais ar itališkais pokalbiais. Paties Q.Tarantino manymu, tai tiesiog papildė aktorių portretus ir juos sustiprino. Pavyzdžiui, belieka prisiminti nacių knibždančiame kino teatre netikėtai itališkai greitakalbe prabilusį Ch.Waltzo personažą ir išraiškingai persimainiusį Aldo veidą, arba vienoje įdomiausių – pirmojoje novelėje angliškai vykstantį dialogą, kuris prieš egzekuciją virsta žydams suprantama vokiečių kalba.
Tokios filmo scenos kaip nacių žaidimas spėliojant, kas užrašyta ant prie kaktos priklijuotų kortelių, arba apokaliptiškai finale liepsnojanti krūva kino juostų tikriausiai bus įrėžtos kino istorijoje taip pat giliai, kaip svastika, palikta Negarbingų šunsnukių ant Hanso Landos kaktos. Štai kodėl itin intriguoja Q.Tarantino mintis ateityje sukurti filmo priešistorę, koncentruojantis į Aldo personažą, kurį, beje, iš pradžių planavo suvaidinti pats režisierius. Tačiau vėliau jis nusprendė atsidėti žaidimui su Kinu ne prieš objektyvą, o už jo.











































