Filmo detalės

Metai:
Šalis:
Kino studija:

Filmo aprašymas

Pagal 2006-aisiais išpublikuotą to paties pavadinimo Maxo Brookso romaną sukurtas filmas pasakoja istoriją apie dviejų vaikų tėvą Garį Leiną (akt. Brad Pitt), vieną dieną atsidūrusį pačiame pragaro epicentre…

Žemę užpuolus siaubingiems monstrams žmonijai iškyla išnykimo grėsmė. Nemirtingi, kone neįveikiami pūvantys antžmogiai vieną po kitos okupuoja visus pasaulio žemynus. Stipria griaunamąja jėga pasižymintys monstrai žaloja planetos gyventojus, paversdami juos zombiais.

Į pasaulinį mūšį įsijungia JTO atstovas Garis. Bandydamas išgelbėti tarsi smiltys tarp pirštų slystantį pasaulį vyras pasiryžęs padaryti, regis, neįmanoma – sustabdyti lyg pandemija plintantį zombių virusą ir atremti puolimą, dėl kurio vienas po kito žūva ant katastrofos ribos atsidūrusio pasaulio gyventojai.

Tačiau kaip įveikti priešininką, kuris jau negyvas?…

Filmo aktoriai ir režisieriai

Pridėti apžvalgą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Vartotojų atsiliepimai

  1. Marijus

    Pagal 2006-aisiais metais publikuotą to paties pavadinimo Maxo Brookso romaną sukurtas filmas pasakoja apie dviejų vaikų tėvą Garį Leiną (akt. Brad Pitt), vieną dieną atsidūrusį pačiame pragaro epicentre. JT atstovas Garis tampa globalinio zombių antplūdžio liudininku. Iš pradžių nuo gyvų numirėlių jis gelbėja savo šeimą, o vėliau ir visą pasaulį.

    Pasakoja filmo režisierius Marc Forster:
    „Knygoje yra 50 istorijų. Tai yra puikus šablonas, bet tiesiogiai jo ekranizuoti neįmanoma. Aš norėjau sukurti pagrindinį herojų ir parodyti klasikinę trijų dalių istoriją. Knygoje yra Jungtinių Tautų tyrėjas, kuris renka liudininkų pasakojimus. Jie sudaro tas 54 istorijas. Aš norėjau, kad šis tyrėjas taptų centrinio filmo personažu ir jo akimis galėčiau parodyti visą filmo pasakojimą.

    Knygoje visos istorijos pasakojamos „flashback`ais“(prisiminimais). Tai labai pasyvus pasakojimo būdas, kuris gerai skaitosi knygoje, bet filme stabdo įtampą. O aš norėjau sukurti kuo didesnę įtampą, kad personažo išgyvenimai atrodytų maksimaliai tikroviškesni. Man labai patiko, kad knyga atrodo, kaip realistinis dokumentinis pasakojimas. Aš norėjau pasiekti panašaus efekto. Tik kitais metodais“.

    Apie filmą ir režisierių
    Marc Forster visuomet norėjo būti veiksmo režisieriumi. Įvairių žanrų ankstesnius filmus jis filmavo gana dinamiškai. Todėl nereikia stebėtis, kad jam buvo patikėtas filmas apie Džeimsą Bondą ir šis naujas kūrinys, kuris pirmiausia žinomas tuo, kad yra brangiausias zombių filmas kino istorijoje.

    Marc Forster iš tiesų sulipdė patrauklų reginį, nuo kurio dvi kino seanso valandas sunku atsitraukti. Vienintelis dalykas, ką jis mėgsta, o aš nekenčiu-tai pernelyg isteriškas kameros drebėjimas. Dėl bereikalingai drebančių kadrų buvo kritikuotas Marc Forster režisuotas bondiškas,,Paguodos kvantas“. Zombių filmui drebanti kamera tinka labiau, negu konservatyviam Džeimsui Bondui. Ir vis tiek ji nervina.

    Knygoje zombiai vaizduojami judantys lėtai, kaip George A. Romero klasikiniuose filmuose. Marc Forster „Pasauliniame kare Z“ jie tokie patys greiti, kaip Danny Boyle „ Po 28 dienų“.

    Režisierius Marc Forster teisingai teisinasi: „Aš manau, kad mes gyvename smarkaus tempo pasaulyje. Filme tai atsispindi. Žmonės bijo. Mus kankina ekonominės problemos ir aplinkosaugos saugumas. Visi „katastrofų“ filmai atspindi mūsų baimes. Pasaulio, kuriame šiandien gyvename pavojus. Ir kalbėti apie tai šiandien, mano nuomone, reikia dinamiško reportažo stiliuje“.

    Skirtingai nuo tradicinių mažo biudžeto filmų apie zombius “ Pasaulins karas Z“ yra patrauklus savo masinėmis scenomis. Jo nėra už ką peikti. Pagrindinė filmo bėda tampa ilgai vystytas scenarijus ir prodiuserių nesutarimai apie tai, kaip šis projektas iš viso turi atrodyti.

    Turint omenyje sudėtingą filmo gimimo istoriją galima tik pagirti. Marc Forster sukūrė ne šedevrą, bet vieną iš geriausiai pasisekusių šios vasaros brangių hitų. Ypatingai reikia pažymėti meistrišką veiksmo vietų keitimą. Pasakojimas prasideda didmiesčio gatvėse, persikelia į karinį jūrų laivyną. Galiausiai baigiasi klaustrofobiniuose laboratorijos interjeruose. Labai jau gražūs tie bendri planai, kuriuose matome daug zombių, šturmuojančių Izraelį . Apskritai šiame filme dar kartą įsitikini, kad bendri planai puošia gražų kiną.

    Vienintelė jungiamoji skirtingų geografijų ir stilistikų grandis filme yra aktorius Bradas Pittas.

    Negalima pasakyti, kad ši senstanti ir jau 50-ties metų kino žvaigždė parodo ypatingas aktorines aukštumas. Tačiau gėdos nedaro. Stambiuose planuose Bradas Pittas atrodo užtikrintai, kaip ir pridera patyrusiam Holivudo darbininkui.

    Gaila vieno pagrindinio dalyko. Tokio didelio mastelio ir neeilinių ambicijų filmas yra pernelyg sterilus ir nesiekia jokių socialinių, politinių žinučių.

    Visais laikais filmai apie zombius buvo metaforos. Jos primindavo ir apie išorines pasaulio grėsmes, ekologines katastrofas ir apie žmonių tarpusavio santykius pavojaus akimirką.
    Naujame filme zombiai yra tik… zombiai. Pats režisierius prisipažįsta, kad jis norėjo nufilmuoti gryną pramogą be jokių politinių ar socialinių interpretacijų.

    Tuo naujas filmas pralaimi, tarkim, Christopherio Nolano atnaujintam komiksui apie Betmeną. Kuriame visko tiek daug antrame dugne. Ir todėl nereikia stebėtis, kad „Pasaulių karas Z“ be tokių antrų dugnų taip ilgai negyvens mūsų pasamonėje, kaip „Tamsos riteris“.

    6,0 rating

    Pagal 2006-aisiais metais publikuotą to paties pavadinimo Maxo Brookso romaną sukurtas filmas pasakoja apie dviejų vaikų tėvą Garį Leiną (akt. Brad Pitt), vieną dieną atsidūrusį pačiame pragaro epicentre. JT atstovas Garis tampa globalinio zombių antplūdžio liudininku. Iš pradžių nuo gyvų numirėlių jis gelbėja savo šeimą, o vėliau ir visą pasaulį.

    Pasakoja filmo režisierius Marc Forster:
    „Knygoje yra 50 istorijų. Tai yra puikus šablonas, bet tiesiogiai jo ekranizuoti neįmanoma. Aš norėjau sukurti pagrindinį herojų ir parodyti klasikinę trijų dalių istoriją. Knygoje yra Jungtinių Tautų tyrėjas, kuris renka liudininkų pasakojimus. Jie sudaro tas 54 istorijas. Aš norėjau, kad šis tyrėjas taptų centrinio filmo personažu ir jo akimis galėčiau parodyti visą filmo pasakojimą.

    Knygoje visos istorijos pasakojamos „flashback`ais“(prisiminimais). Tai labai pasyvus pasakojimo būdas, kuris gerai skaitosi knygoje, bet filme stabdo įtampą. O aš norėjau sukurti kuo didesnę įtampą, kad personažo išgyvenimai atrodytų maksimaliai tikroviškesni. Man labai patiko, kad knyga atrodo, kaip realistinis dokumentinis pasakojimas. Aš norėjau pasiekti panašaus efekto. Tik kitais metodais“.

    Apie filmą ir režisierių
    Marc Forster visuomet norėjo būti veiksmo režisieriumi. Įvairių žanrų ankstesnius filmus jis filmavo gana dinamiškai. Todėl nereikia stebėtis, kad jam buvo patikėtas filmas apie Džeimsą Bondą ir šis naujas kūrinys, kuris pirmiausia žinomas tuo, kad yra brangiausias zombių filmas kino istorijoje.

    Marc Forster iš tiesų sulipdė patrauklų reginį, nuo kurio dvi kino seanso valandas sunku atsitraukti. Vienintelis dalykas, ką jis mėgsta, o aš nekenčiu-tai pernelyg isteriškas kameros drebėjimas. Dėl bereikalingai drebančių kadrų buvo kritikuotas Marc Forster režisuotas bondiškas,,Paguodos kvantas“. Zombių filmui drebanti kamera tinka labiau, negu konservatyviam Džeimsui Bondui. Ir vis tiek ji nervina.

    Knygoje zombiai vaizduojami judantys lėtai, kaip George A. Romero klasikiniuose filmuose. Marc Forster „Pasauliniame kare Z“ jie tokie patys greiti, kaip Danny Boyle „ Po 28 dienų“.

    Režisierius Marc Forster teisingai teisinasi: „Aš manau, kad mes gyvename smarkaus tempo pasaulyje. Filme tai atsispindi. Žmonės bijo. Mus kankina ekonominės problemos ir aplinkosaugos saugumas. Visi „katastrofų“ filmai atspindi mūsų baimes. Pasaulio, kuriame šiandien gyvename pavojus. Ir kalbėti apie tai šiandien, mano nuomone, reikia dinamiško reportažo stiliuje“.

    Skirtingai nuo tradicinių mažo biudžeto filmų apie zombius “ Pasaulins karas Z“ yra patrauklus savo masinėmis scenomis. Jo nėra už ką peikti. Pagrindinė filmo bėda tampa ilgai vystytas scenarijus ir prodiuserių nesutarimai apie tai, kaip šis projektas iš viso turi atrodyti.

    Turint omenyje sudėtingą filmo gimimo istoriją galima tik pagirti. Marc Forster sukūrė ne šedevrą, bet vieną iš geriausiai pasisekusių šios vasaros brangių hitų. Ypatingai reikia pažymėti meistrišką veiksmo vietų keitimą. Pasakojimas prasideda didmiesčio gatvėse, persikelia į karinį jūrų laivyną. Galiausiai baigiasi klaustrofobiniuose laboratorijos interjeruose. Labai jau gražūs tie bendri planai, kuriuose matome daug zombių, šturmuojančių Izraelį . Apskritai šiame filme dar kartą įsitikini, kad bendri planai puošia gražų kiną.

    Vienintelė jungiamoji skirtingų geografijų ir stilistikų grandis filme yra aktorius Bradas Pittas.

    Negalima pasakyti, kad ši senstanti ir jau 50-ties metų kino žvaigždė parodo ypatingas aktorines aukštumas. Tačiau gėdos nedaro. Stambiuose planuose Bradas Pittas atrodo užtikrintai, kaip ir pridera patyrusiam Holivudo darbininkui.

    Gaila vieno pagrindinio dalyko. Tokio didelio mastelio ir neeilinių ambicijų filmas yra pernelyg sterilus ir nesiekia jokių socialinių, politinių žinučių.

    Visais laikais filmai apie zombius buvo metaforos. Jos primindavo ir apie išorines pasaulio grėsmes, ekologines katastrofas ir apie žmonių tarpusavio santykius pavojaus akimirką.
    Naujame filme zombiai yra tik… zombiai. Pats režisierius prisipažįsta, kad jis norėjo nufilmuoti gryną pramogą be jokių politinių ar socialinių interpretacijų.

    Tuo naujas filmas pralaimi, tarkim, Christopherio Nolano atnaujintam komiksui apie Betmeną. Kuriame visko tiek daug antrame dugne. Ir todėl nereikia stebėtis, kad „Pasaulių karas Z“ be tokių antrų dugnų taip ilgai negyvens mūsų pasamonėje, kaip „Tamsos riteris“.

Pasaulinis karas Z (2013)