Klonuotasis (2004)

Prieš kelis metus televizijos kanalai ir laikraščiai mirgėte mirgėjo naujienomis apie klonuotą avelę Doli. Tą kartą visiems buvo įdomu, kada medicinos specialistams pavyks pirmą kartą klonuoti tikrą žmogų. Kol realiame gyvenime to padaryti neįmanoma, britų teatro ir kino režisierius Nickas Hammas siūlo panagrinėti klonavimo ypatumus didžiajame ekrane.

Susipažinkite – tai Adamas Dunkanas, kuris gimė 1987 m. gruodžio 11 d., mirė 1995 m. gruodžio 12 d. ir vėl gimė 1996 m. rugsėjo 23 d.
Biologijos mokytojas Polas (akt. Gregas Kinnearas) ir profesionali fotografė Džesė (akt. Rebecca Romijn-Stamos) džiaugiasi laimingu šeimyniniu gyvenimu ir didžiuojasi savo vienturčiu sūnumi Adamu (akt. Cameronas Brightas). Kadangi Džesė daugiau nebegalės pastoti ir gimdyti, jaunieji tėveliai stropiai rūpinasi vieninteliu palikuoniu.

Tačiau visagalis likimas jiems smogia ypač negailestingai – mažasis Adamas tragiškai žūsta žiaurioje autoavarijoje sekančią dieną po aštuntojo gimtadienio.
Sūnaus laidotuvėms besiruošiančių tėvų nuotaikas praskaidrina susitikimas su profesoriumi Ričardu Velsu (akt. Robertas de Niro), kuris papasakoja apie naują viltį suteikiančias klonavimo technologijas.

Patyręs medicinos specialistas pasisiūlo klonuoti berniuką. Tam tereikia bent vienos smulkiausios Adamo ląstelės, kuri per 72 valandas turi būti implantuota į mamos Džesės gimdą. Nelaimės prislėgti tėvai pasitaria su savo sąžinėmis ir vis dėlto ryžtasi dalyvauti nelegaliame eksperimente.
Medicinos mokslų daktaras ir instituto “Godsend” vadovas Ričardas Velsas dar iškelia keletą papildomų sąlygų: Dunkanų šeima turi pakeisti gyvenamąją vietą ir nutraukti visus ryšius su dabartiniais draugais, nes tai gali turėti neigiamos įtakos eksperimentui.

Po 9 mėnesių Džesė vėl pagimdo sveiką ir genetiškai identišką sūnų. Adamas-2 prižiūrimas gydytojo damas užauga į sveiką ir laimingą jauną berniuką, tačiau artėja lemtingas aštuntasis vaiko gimtadienis…

Kuo arčiau ta data, tuo labiau matomi vis ryškesni skirtumai tarp tikrojo Adamo ir naujojo klono. Berniukas pradeda krėsti bjaurius pokštus, uždavinėti keistus klausimus, negana to klonuotasis vaikas išgyvena siaubingus naktinius košmarus, atminties praradimus, o jo asmenybė, rodos, “skyla”.
Tėvai nebegali daugiau ignoruoti to fakto, kad naujasis vaikas visgi smarkiai skiriasi nuo pirmojo…

Ar gydytojas Ričardas tikrai norėjo sumažinti nelaimės paliestų tėvų skausmą, ar už pavojingo eksperimento su žmogaus gyvybe slypi kitas gydytojo tikslas…. ?