Kai tik www.visifilmai.lt skiltyje „Premjeros“ atsirado filmo „Mirusiųjų žemė“ anonsas, viena interneto komentatorė parašė atsiliepimą: „ir vėl zombiai“. Mintyse „prascrollinęs“ paskutinių kelių metų Lietuvos kino teatruose pasirodžiusius A kategorijos filmus, tai prisiminiau tik dvidalį „Absoliutų blogį“. Buvę labiausiai apkalbami draugų tarpe mano vėlyvojoje vaikystėje, filmai apie zombius dingo iš ekranų tik su retais atšvaitais šiuolaikiniame kine.
George A. Romero yra tas žmogus, kuriam labiausiai ir tinka kurti filmus apie zombius. 1968-aisiais sukūręs filmą „Night of living dead“ viso labo už 100 tūkst. JAV dolerių, G.Romero tapo visiškai naujo siaubų filmų herojų autoriumi. Aštuntajame dešimtmetyje režisierius savo „išradimą“ pavertė pelningu verslu ir sukūrė krūvą filmų apie paties sugalvotus herojus.
Šį kartą, „Mirusiųjų žemės“ statymui režisierius turėjo vos 18 milijonų JAV dolerių. Štai „Kalniečio“ prodiuseriai 5-ajai filmo daliai surinko vos 13 mln. ir jiems filmuoti teko atsitrenkti net į Lietuvą. Už 18 mln. taip pat neišeina pasamdyti populiariausių aktorių ir surengti galingų masinių scenų, bet visko matęs George A.Romero puikiai apsieina ir su turimais resursais: surinkta neblogų vidutiniokų komanda vaidina puikiai. Prie techninio filmo apipavidalinimo taip pat sunku prikibti, nors vietomis susidaro įspūdis, kad filmas kurtas toli gražu ne 2005-aisiais, o mažiausiai 15 metų atgal. Visgi, geras meistras tas, kuris trūkumus paverčia privalumais.
Pats sugalvojęs zombius, George A.Romero „Mirusiųjų žemėje“ keičia jų ypatybes. Nors pats viešai deklaruoja, jog tai personažo evoliucija, žiūrovų galvose tai gali sukelti revoliuciją. Jei man prieš savaitę būtumėt uždavę klausimą, kokios trys svarbiausi zombio skiriamieji bruožai, tai į trejetuką be abejonės būtų patekęs apibūdinimas „nemastantis“. „Mirusiųjų žemėje“ zombiai ne tik sugeba sugalvoti, kaip perbristi upę, bet net sugeba aplieti garaže stovintį automobilį benzinų bei išradingai jį padegti. Judant tokiais tempais, sekančiame filme zombius bus galima įdarbinti mokslinėje laboratorijoje. Kitąvertus, kas gali koreguoti baigtą piešti paveikslą jei ne pats autorius.
Nepaisant to, kad George A.Romero išdrįso keisti pačius zombius, visa kita filme pastatyta pagal šablonišką idėją: zombiai gąsdina žmones, kuriems teko užsibarikaduoti mieste, kurį valdo piktasis turtuolis. Blogietis valdovas valdo ir vienintelį ginklą, galintį kovoti su zombiais, o kur kas geresnių tikslų turintis filmo didvyris bando panaudoti jį didvyriškiems tikslams. Žiupsnelis amerikietiškų juokelių, brutali meilės istorija (gerietis įsimyli kekšę) ir saldi gėrio pergalė prieš blogį: mažiau blogi gauna į kailį mažiau, o patys blogiausi – išniekinami kaip reikiant.
Apibendrinkime, ką turime: iš naujo pašildytą seną sriubą naujame puode su daugeliu tradicinių ingredientų. Viskas galėtų būti labai blogai, bet situacija gelbsti nepasikeitęs virėjas, garantuojantis minimalią kokybę. Juk nežinomame restorane kartais pasirenkate žinomą patiekalą išmainydami ją į neprognozuojamos kokybės naujovę?