Dar po vieną (2020)

Yra teorija, teigianti, kad žmogaus kraujyje nuo gimimo esama pusės promilės alkoholio deficito – išgėrus tam tikrą kiekį, atsiveria mintys, išsisklaido nerimas ir užgimsta kūrybingumas. Įkvėpti tokios idėjos, Martinas su trimis draugais, visi gyvenimo rutinos išvarginti vidurinės mokyklos mokytojai, įsitraukia į eksperimentą – darbo dienomis palaiko nuolatinį girtumą. Martinas eksperimentą pradeda jau kitą darbo dieną, ir kolegos galiausiai sutaria gurkšnoti alkoholį tik darbo dienomis, iki aštuntos valandos vakaro, o savaitgaliais padaryti pertrauką. Iš pradžių draugus apėmęs pakylėjimas įkvepia eksperimentuoti toliau, tačiau ilgainiui tampa aišku, kad alkoholis gal ir įsiūbavo pasaulio istoriją, bet už kasdienius veiksmus tenka atsakyti.

Filme nenutylima apie alkoholio vartojimo padarinius, tačiau pusę promilės kraujyje režisierius T. Vinterbergas lygina su žmogiškąja egzistencija ir iš jos kylančiu skausmu, liūdesiu, o svarbiausia – su drąsa gyventi. Pasak režisieriaus, mūsų gyvenime vis mažiau chaoso, tad filme jis stengėsi perteikti pasiryžimą rizikuoti ir išdrįsti gyventi. Jis cituoja filosofą S. Kierkegaardą: „Kas yra jaunystė? Svajonė. Kas yra meilė? Svajonės prasmė.“ Anot jo, tai skamba tarytum poezija, pilna užslėptų prasmių, kartu perteikia kontrastą tarp jaunystės ir vidutinio amžiaus. Režisierius prisipažįsta, kad filmą sukūrė tik dėl žuvusios dukters Idos. Ji buvo griežčiausia ir atviriausia jo kritikė, o šis scenarijus jai be galo patiko.