Apie kiną

Dustin Hoffman prisiminė 27 antausius „The Graduate“ filmavime

Dustin Hoffman prisiminė, kaip „The Graduate“ filmavimuose jautėsi nejaukiai, o garsioje scenoje Katharine Ross jam sudavė 27 antausius.

Dustin Hoffman prisiminė 27 antausius „The Graduate“ filmavime

Dustin Hoffman, suvaidinęs Ben Braddock Mike Nichols juostoje „The Graduate“, atvirai prisipažino, kad šio filmo filmavimas ankstyvoje jo karjeros stadijoje buvo labai sunkus. Aktorius sakė, kad aikštelėje jautėsi nejaukiai ir net nepelnytai atsidūręs dideliame projekte.

Savo esė The New Yorker jis rašė, kad kartais jam atrodė, jog tiesiog neturi teisės būti tame filme, kuris vėliau tapo vienu svarbiausių jo gyvenime. Didelę įtampą kėlė ir baimė, kad Mike Nichols pyksta ant jo arba dėl to, kad jis daro ką nors ne taip, arba dėl to, kad režisierius suprato suklydęs pasirinkęs jį pagrindiniam vaidmeniui.

Kodėl Dustin Hoffman iš pradžių abejojo savimi

Hoffmanas prisiminė, kad net nesiveržė į peržiūrą. Perskaitęs Charles Webb romaną, kurį ekranizavo Mike Nichols, jis buvo įsitikinęs, kad visiškai netinka Ben Braddock vaidmeniui.

Aktorius aiškino, jog knygos herojus buvo sportininkas, pirmūnas, diskusijų klubo kapitonas ir pasiturinčios tradicinės amerikietiškos šeimos sūnus. Jam atrodė, kad žmogus, kuris turėtų įkūnyti tokį idealiu laikytą baltosios anglosaksų elito figūrą, neturėtų atrodyti kaip jis. Vis dėlto agentas galiausiai jį perkalbėjo, ir Hoffmanas gavo vaidmenį, kuris tapo jo proveržiu.

„Akimirksniu pasijutau nejaukiai ir nevertas. Štai aš vaidinu pagrindinį vaidmenį Mike Nichols filme, bet man atrodė, kad neturiu teisės ten būti“, – prisiminė jis.

Aktorius taip pat rašė, kad jį slėgė mintis: Nichols gali būti piktas arba dėl to, kad jis daro kažką ne taip, arba dėl to, kad režisierius suprato pasirinkęs netinkamą aktorių. Tokia būsena jaunam atlikėjui, dar tik pradedančiam kelią Holivude, buvo ypač alinanti.

„The Graduate“ jam tapo ne tik profesiniu išbandymu, bet ir įrodymu, kad kino pasaulis kartais remiasi ne vien įprastais tipažais. Hoffmanas vėliau tapo vienu ryškiausių savo kartos aktorių, tačiau būtent šis darbas atvėrė jam kelią į platesnį pripažinimą.

27 dubliai ir scena, kurios filme taip ir neliko

Didžiausias epizodas, kurį Hoffmanas iki šiol prisimena, susijęs su scena, kurioje Katharine Ross turėjo jam suduoti antausį. Pasak aktoriaus, Mike Nichols privertė juos padaryti 27 dubliais. Tai buvo varginantis ir fiziškai nemalonus darbas, nors galutiniame filme ši akimirka nepasirodė.

Hoffmanas pasakojo, kad Katharine Ross nerimavo, jog gali jį sužeisti, o jis ją nuramino ir paprašė tik stengtis nepataikyti į ausį. Deja, kelis kartus ji vis tiek pataikė ne ten, kur turėjo. Dienos pabaigoje aktoriui jau svaigo galva, tačiau kitos dienos filmavimas pareikalavo dar daugiau ištvermės.

Tąkart jam reikėjo filmuotis po vandeniu, vilkint hidrokostiumą. Po kelių dublų išnėręs į paviršių jis pastebėjo, kad iš ausies bėga kraujas. Vėliau paaiškėjo, kad dėl vakarykščių antausių ir vandens slėgio baseino dugne jam plyšo ausies būgnelė.

Šis pasakojimas rodo, kokia įtempta buvo „The Graduate“ filmavimo aikštelė. Žiūrovams tai atrodo lengvai ironiška, elegantiška klasika, tačiau už kadro vyko visai kitoks procesas: ilgos repeticijos, nervinė įtampa ir fizinis diskomfortas.

Tokios istorijos nėra retenybė didžiųjų 1960-ųjų filmų užkulisiuose, bet „The Graduate“ išsiskiria tuo, kad net ir sudėtingomis sąlygomis sukūrė labai tikslų emocinį toną. Būtent dėl to juosta iki šiol dažnai minima tarp svarbiausių Amerikos Naujojo Holivudo darbų.

Kodėl „The Graduate“ išliko kino istorijoje

„The Graduate“, kuris į ekranus atėjo 1967 m., pasakoja apie nusivylusį koledžo absolventą, blaškomą tarp vyresnės meilužės Mrs. Robinson, kurią vaidino Anne Bancroft, ir jos dukters Elaine, kurią įkūnijo Katharine Ross. Siužetas atrodo paprastas, tačiau jame susipina kartos nerimas, seksualinė įtampa ir socialinė satyra.

Juosta buvo nominuota septyniems „Oskarams“, o Mike Nichols pelnė statulėlę už geriausią režisūrą. Tai buvo vienas svarbiausių jo karjeros laimėjimų kine, nors iki tol jis jau buvo pelnęs pripažinimą ir kitais darbais. Vėliau režisierius sukūrė tokias juostas kaip „Working Girl“, „Closer“ ir „Charlie Wilson’s War“.

Dustin Hoffmanui „The Graduate“ tapo pirmuoju dideliu proveržiu ir vaidmeniu, kuris pakeitė jo vietą Holivude. Vėliau aktorius laimėjo du „Oskarus“ už „Kramer vs. Kramer“ ir „Rain Man“, o jo karjera išsiplėtė nuo dramų iki komedijų ir televizijos projektų. Vis dėlto daugelio žiūrovų atmintyje jis iki šiol pirmiausia susijęs būtent su Ben Braddock.

Filmo poveikį sustiprino ir muzika. Simon & Garfunkel dainos padėjo sukurti melancholišką toną, kuris puikiai tiko pasakojimui apie jauną žmogų, ieškantį savo kelio tarp visuomenės lūkesčių ir asmeninių abejonių. Todėl „The Graduate“ ir šiandien išlieka vienu ryškiausių 1960-ųjų JAV kino pavyzdžių.

Straipsnyje minimi asmenys

Straipsnyje minimi filmai ir serialai

Komentarai

Parašykite komentarą

Skaitykite daugiau