David Cronenberg vėl turi paruoštą istoriją, bet ne biudžetą. Kanadiečių kino meistras pripažino, kad jo naujasis projektas įvyks tik tada, kai atsiras pinigų.
83 metų režisierius Italijos leidiniui Il Resto del Carlino pasakojo, kad scenarijus jau parašytas, tačiau finansavimo paieškos stringa. Tai ekranizacija pagal jo paties 2014 m. romaną „Consumed“ – niūrią istoriją apie du technologijomis apsėstus žurnalistus, filosofą, apkaltintą kanibalizmu, ir medijų kultūros ydas. Pats Cronenberg būsimą juostą apibūdina kaip „puikų šnipų filmą“.
„Filmas įvyks tik tada, kai atsiras pinigų.“
Neaiškus finansavimas ir besikeičianti kino rinka
Režisierius atvirai kalbėjo ir apie sudėtingą nepriklausomo kino padėtį. Jo teigimu, po pandemijos industrija gyvena chaose, daugiausia dėl streamingo, o kūrėjai ir finansuotojai nebesupranta, kam iš tikrųjų skirti filmai.
Cronenberg teigė, kad dabar neaišku, ar juostos kuriamos kino teatrams, srautinėms platformoms, ar žmonėms, kurie jas žiūri telefone. Būtent dėl tokio neapibrėžtumo, anot jo, pirmiausia nukenčia autoriniai projektai, nes investuotojai nenori rizikuoti, jei nežino, kokioje erdvėje filmas galiausiai bus rodomas.
Tokia situacija jam nėra nauja tema. Cronenberg karjera visada balansavo tarp komercijos ir autorinio kino, tačiau jo filmai dažnai išsiskirdavo ryškiu stiliumi, provokuojančiomis idėjomis ir kūniškumo temomis. Jis seniai laikomas vienu svarbiausių kūrėjų, formavusių vadinamąjį kūno siaubo žanrą.
Režisierius, kurio vardas siejamas su kino klasika
Cronenberg pasaulinei auditorijai geriausiai žinomas dėl tokių filmų kaip „The Fly“, „Videodrome“ ir „A History of Violence“. Tačiau jo filmografija kur kas platesnė: jo vardas siejamas ir su „Dead Ringers“, „Naked Lunch“, „Crash“, „Eastern Promises“ bei „A Dangerous Method“.
„The Fly“ tapo vienu garsiausių 9-ojo dešimtmečio siaubo filmų ir iki šiol minimas kaip vienas ryškiausių jo darbų. „Videodrome“ pelnė kultinio filmo statusą dėl savo mąstymo apie žiniasklaidą, technologijas ir kūno transformaciją, o „A History of Violence“ parodė, kad Cronenberg gali dirbti ir su santūresne, bet ne mažiau įtempta kriminaline drama.
Jo 2024 m. filmas „The Shrouds“ buvo labai asmeniškas pasakojimas apie gedulą. Juosta kainavo apie 15 milijonų JAV dolerių, bet visame pasaulyje uždirbo tik apie 1,3 milijono JAV dolerių. Šis skirtumas dar kartą parodė, kaip sunku tokiems projektams rasti savo žiūrovą dabartinėje rinkoje.
Cronenberg ir sudėtinga autorinio kino ekonomika
Režisierius ne kartą yra rodęs, kad jam svarbesnė idėja nei saugi komercinė formulė. Dėl to jo filmai dažnai tampa diskusijų objektu, bet kartu ir ilgainiui įgauna kultinį statusą. Tokie kūriniai kaip „Crash“ ar „Naked Lunch“ savo laiku kėlė daug ginčų, tačiau būtent jie sustiprino Cronenberg reputaciją kaip autoriaus, kuris nebijo rizikuoti.
Šiandien autoriniam kinui tenka konkuruoti ne tik su didelio biudžeto studijiniais filmais, bet ir su milžinišku srautinių platformų turinio kiekiu. Cronenberg komentarai apie tai, kad nežinia, kur filmas galiausiai bus žiūrimas, tiksliai atspindi platesnę Holivudo problemą: kūrinio vertė vis dažniau matuojama ne tik meno prasme, bet ir pagal tai, kaip jį galima platinti.
Jo būsimas „Consumed“ projektas, jei galiausiai sulauks finansavimo, tęstų režisieriaus polinkį nagrinėti technologijų, kūno, troškimo ir moralinio skilimo temas. Pats romanui būdingas siužetas apie žurnalistus ir filosofą leidžia manyti, kad Cronenberg vėl grįžtų prie jam artimos teritorijos, kurioje susipina intelektualus trileris, provokuojanti socialinė satyra ir šaltas psichologinis nerimas.
Dirbtinis intelektas ir dar viena Cronenberg provokacija
Tame pačiame pokalbyje Cronenbergas prisipažino, kad dirbtiniu intelektu naudojasi kasdien. Jis mano, jog netrukus atsiras labai geras filmas, sukurtas visiškai DI pagalba. Vis dėlto režisierius abejoja, ar toks kūrinys kada nors taps masiniu reiškiniu.
Šis požiūris dera su jo ilgalaikiu domėjimusi technologijomis ir jų poveikiu žmogui. Nuo „Videodrome“ iki naujesnių darbų Cronenbergas nuolat tyrinėja, kaip technologinė pažanga keičia kūną, tapatybę ir visuomenės elgesį. Todėl jo pastabos apie DI skamba ne kaip atsitiktinė replika, o kaip natūralus jo kūrybos tąsa.
Kino pasaulyje Cronenbergas jau seniai laikomas autoriumi, kurio filmai išsiskiria ne tik siužetais, bet ir idėjomis. Net ir dabar, kai jam 83-eji, jis tebėra aktyvus, kalba apie naujus projektus ir aiškiai parodo, kad jam rūpi ne tik filmų gamyba, bet ir visa kino ateitis.







Komentarai