James Horner

James Horner

Gimė
1953 m. rugpjūčio 14 d.
Gimimo vieta
Los Angeles, California, USA
Mirė
2015 m. birželio 22 d. (61 m.)
Tikras vardas
James Roy Horner
Pilietybė
Jungtinės Amerikos Valstijos
Profesija
Kompozitorius, muzika
Karjera
1983 – 2022
Svetainėje
·
Žanrai
DramosNuotykiųVeiksmo
Sutuoktinė
Sara Horner
Vaikai
3
„Auksinio gaublio“ laureatasuž geriausią originalią dainą (1997); už geriausią muziką (Titanikas, 1997)
Oskaro laureatasuž geriausią muziką (Titanikas, 1998); už geriausią originalią dainą (1998)
BAFTA nominantas (3)už geriausią muziką (Įsikūnijimas, 2010); už geriausią muziką (Titanikas, 1998); už geriausią muziką (Narsioji širdis, 1996)

Biografija

Jamesas Horneris – amerikiečių kompozitorius, sukūręs „Titaniko“ muziką ir dainą „My Heart Will Go On“. Keltiški motyvai, galingi chorai ir jausminga melodika skambėjo „Narsiojoje širdyje“, „Įsikūnijime“ ir dešimtyse kitų filmų. Klasikinis išsilavinimas Jamesas Royas Horneris gimė 1953 m. rugpjūčio 14 d. Los Andžele. Vaikystę jis praleido Londone, kur mokėsi Karališkajame muzikos koledže, o vėliau studijas tęsė Pietų Kalifornijos ir Kalifornijos universitetuose. Pirmieji hitai Pradėjęs nuo mažo biudžeto filmų, Horneris išgarsėjo „Star Trek II: The Wrath of Khan“ muzika. Vėliau sekė Jameso Camerono „Svetimi“, animacinis „Prieš žmonijos laikus“, „Džumandži“ ir Melo Gibsono Narsioji širdis (1995) su įsimintinomis dūdmaišių melodijomis. „Titanikas“ Muzika Jameso Camerono „Titanikui“ (1997) atnešė Horneriui du „Oskarus“ – už muziką ir už Céline Dion atliekamą dainą „My Heart Will Go On“. Film

Žinomiausi darbai

Geriausiai įvertinti

Filmai 34

Serialai 1

Biografija

Jamesas Horneris – amerikiečių kompozitorius, sukūręs „Titaniko“ muziką ir dainą „My Heart Will Go On“. Keltiški motyvai, galingi chorai ir jausminga melodika skambėjo „Narsiojoje širdyje“, „Įsikūnijime“ ir dešimtyse kitų filmų.

Klasikinis išsilavinimas

Jamesas Royas Horneris gimė 1953 m. rugpjūčio 14 d. Los Andžele. Vaikystę jis praleido Londone, kur mokėsi Karališkajame muzikos koledže, o vėliau studijas tęsė Pietų Kalifornijos ir Kalifornijos universitetuose.

Pirmieji hitai

Pradėjęs nuo mažo biudžeto filmų, Horneris išgarsėjo „Star Trek II: The Wrath of Khan“ muzika. Vėliau sekė Jameso Camerono „Svetimi“, animacinis „Prieš žmonijos laikus“, „Džumandži“ ir Melo Gibsono Narsioji širdis (1995) su įsimintinomis dūdmaišių melodijomis.

„Titanikas“

Muzika Jameso Camerono „Titanikui“ (1997) atnešė Horneriui du „Oskarus“ – už muziką ir už Céline Dion atliekamą dainą „My Heart Will Go On“. Filmo garso takelio albumas tapo perkamiausiu orkestrinės muzikos albumu istorijoje.

Paskutiniai darbai

Su Cameronu Horneris dar kartą dirbo kurdamas „Įsikūnijimą“, taip pat parašė muziką „Trojai“, „Berniukui dryžuota pižama“, „Nepaprastam žmogui vorui“ ir Kirtis dešine (2015).

Kompozitorius žuvo 2015 m. birželio 22 d., kai Kalifornijoje sudužo jo paties pilotuojamas lėktuvas.

Įdomūs faktai

  • Iš pradžių Cameronas nenorėjo dainos „Titanike“ – Horneris kartu su Céline Dion įrašė demonstracinę versiją ir įtikino režisierių.
  • Jis buvo nominuotas dešimčiai „Oskarų“.