Fuocoammare (2016)

Lampedūza – maža Italijos sala tarp Sicilijos ir Afrikos, į kurią kasmet bando atplaukti dešimtys tūkstančių pabėgėlių ir migrantų. Dokumentiniame filme sala rodoma iš dviejų pusių. Dvylikametis žvejo sūnus Samuelė gyvena ramų gyvenimą: žaidžia su laidyne, mokosi irkluoti ir lankosi pas akių gydytoją. Tuo pat metu jūroje gelbėtojai traukia į krantą perpildytas valtis, o salos gydytojas Pietro Bartolo gydo išgyvenusius ir apžiūri žuvusiųjų kūnus.

Šie du pasauliai beveik nesusitinka – ir būtent tai filme skaudžiausia. Filmo pavadinimas itališkai reiškia „Ugnis jūroje“: taip vadinasi sena salos daina, kurią radijas groja Samuelės močiutei.

Filmą sukūrė italų režisierius Gianfranco Rosi. Berlyno kino festivalyje jis laimėjo „Auksinį lokį“ – pirmą kartą šio festivalio istorijoje pagrindinį prizą gavo dokumentinis filmas. Filmas taip pat pelnė Europos kino akademijos apdovanojimą, o 2017 m. buvo nominuotas Oskarui už geriausią dokumentinį filmą.