Edisonas (2005)
| Metai: | 2005 |
|---|---|
| Šalis: | JAV Vokietija |
| Kino studija: | Millennium Films Rising Star Ascendant Pictures Brightlight Pictures |
| Rezultatai Lietuvoje: | Pajamos: 6 tūkst. Lt. Žiūrovų: 480 |
Aprašymas
Tai turėjo būti eilinis patikrinimas, tačiau viskas baigėsi žiauriu nusikaltimu. Specialaus policijos būrio naujokas Rafaelis Dydas (akt. LL Cool J) kartu su savo vyresniu partneriu, seržantu Frensiu Lazerovu (akt. D. McDermottas), įsiveržia į žinomo nusikaltėlio Ruko buveinę. Stengtasi neveltui: kokainas, ginklai ir įspūdinga pinigų suma – toks radinys pradžiugina pareigūnus. Tačiau Lazerovas nė neketina apie tai rašyti savo raporte. Jis liepia Dydui paimti pinigus ir narkotikus, o nusikaltėliams Rukui ir Isajai – laikyti liežuvį už dantų. Rukas pasipriešina ir sumoka už tai gyvybe. Seržantas Lazerovas ketina nušauti ir Isają, tačiau jį užstoja naujokas Dydas. Isaja lieka gyvas, bet tampa atpirkimo ožiu – jis apkaltinamas savo bendrininko nužudymu.
Korumpuotų „angelų sargų“ darbeliai būtų likę neatskleisti, jei ne šia byla susidomėjęs jaunas, ambicingas žurnalistas Džošas Polakas (akt. J. Timberlake’as). Nepaisydamas policijos trukdymo, savo boso protestų, rizikuodamas netekti darbo, Polakas pradeda tyrimą. Jam pavyksta įkalbėti Isają papasakoti visą tiesą, tačiau jaunas žurnalistas dar nesuvokia, į kokį gyvačių lizdą įžengė. Netrukus Isaja nužudomas kalėjime, o pats Polakas ir jo mergina žiauriai sumušami prie naktinio klubo. Džošo šefas, patyręs žurnalistas Ešfordas (akt. M. Freemanas) suvokia, kad jo reporteris stojo skersai kelio įtakingiems korumpuotiems pareigūnams ir jam gresia mirtinas pavojus. Polakas išvažiuoja iš miesto, tačiau Lazerovas aptinka jo slėptuvę. Ar pavyks žurnalistui išvengti mirties ir atskleisti juodus nusikaltėliais tapusių policininkų darbelius? Netrukus jis sulaukia netikėto sąjungininko: reporterio pusėn stoja žmogus, kurio užduotis – jį nužudyti.
Ryškios Holivudo žvaigždės – „Oskarų“ laureatai Kevinas Spacey ir Morganas Freemanas, populiarus dainininkas Justinas Timberlake‘as ir reperis LL Cool J – sukrečiančioje, kupinoje įtampos kriminalinėje istorijoje, besirutuliojančioje mieste, kuriame įstatymą sutrypė tie, kas privalėjo jį saugoti.
Specialus Go3 televizijos pasiūlymas tinklapio VisiFilmai.lt lankytojams: su kodu VISI30 Go3 televizijos planą “TV ir filmai” galite įsigyti su 30% nuolaida taikoma pirmiems trims mėnesiams! Kodu VISI30 galite pasinaudoti iki 2024 vasario 29 d. Daugiau informacijos
Vaidina
Jums taip pat gali patikti
Aktoriai ir filmavimo komanda
Vartotojų atsiliepimai
Marijus
Nesunku suprasti, kodėl šis filmas susilaukė tiek daug kritikos. Žymių aktorių Kevino Spacey ir Morgano Freemano dalyvavimas suteikė vilčių, jog pamatysime neblogai sukaltą „modern-noir“ (naująjį juodąjį kriminalinį kiną). Juo labiau, kad „Edisonas“ buvo rodomas Toronto kino festivalyje. Deja, režisierius David J. Burke įstengė sukurti tik šabloninį „B“ kategorijos „policijinį“ trilerį su nuvalkiotu siužetu, nusibodusiom schemom ir labai prastu pastatymu visom prasmėm. Todėl kino gurmanai tiesiog liko apgauti.
Visuotinis sąmokslas kuriam tarnauja pagal potencialaus žudiko charakteristikas
parinkti smogikai (kaip A.J.Pakulos „Paralax view“), korumpuota policija, kuri valdo miestą (“Policininkų šalis“, „Feniksas“) ir principingas žurnalistas, kuris pradeda narplioti pavojingus faktus (“Visi prezidento žmonės“, „Parallax view“). Žurnalistą ir jam talkinančius žmones persekioja blogiukai. Padeda tik mažas geriečių būris. Žodinis tyrimas evoliucionuoja į tradicines gaudynes ir finalinį susišaudymą. Jis „Edisone“ visai vaikiškas ir tikrai nervina. Jei filmo pradžia dar vilioja detektyvinėm intrigom, tai blogiukų naikinimas su liepsnasvaidžiu finale teprimena blogiausius James Glickenhauso kovinius filmukus, ypač jo reakcingą „Naikintoją“ (pastarasis amerikiečių režisierius pagarsėjo kaip blogo skonio meistras, prastą režisūrą dangstęs užuojauta patraukliems vienišiems kovotojams prieš blogį).
Kritikuoti „Edisoną“ – tai tas pats, kas lyginti vestuvių muzikantą su tuo, kas koncertuoja Albert Halle. Atrodo, kad nelabai to norėdamas, po darbų televizojoje režisierius David J. Burke kine įsitvirtino būtent B lygoje. Stilius šokinėja ir neišlaiko vienodo ritmo. Siužete nėra absoliučiai nieko naujo. Apie pastatymo profesionalumą sunku kalbėti. Net aktorių šukuosenos, apranga nesižiūri kadre – priekaištas asistentų komandai. Ten irgi dirbo ne geriausiai apmokami žmonės. Kaip besistengtų – hipnotizuojantis aktorius Morganas Freemanas atrodo tiesiog kvailai užpildantis erdvę, kai su blizgančiu chalatu šoka rokenrolą savo bute. Gaila ir itin talentingo Kevino Spacey. Kaip jis galėjo „ištempti“ šį filmuką, jei net peruko jam normalaus neparinko. Pasenęs ir sustorėjęs aktorius John Heard (“Žmonės – katės“, „Katerio kelias“) taip tingiai juda smurtinėse scenose, jog norisi kaltinti merginą, filmavimo metu nepadavusią jam kavos. Visa tai dar galima atleisti, bet mėgėjiška Justin Timberlake vaidyba nužudo paskutinius geranoriškumo likučius. Įdomiausia, kad režisierius to aiškiai nepastebi ir leidžia operatoriui fiksuoti pasimetusį J.Timberlake veidą. Patikėti šiam vaikinui pagrindinę viską demaskuojančio žurnalisto rolę buvo suprantama, bet nepasiteisinusi rizika.
Filmo pristatymą Toronto festivalyje galima pateisinti tik tuo, kad blogio miestas buvo nufilmuotas Vankuveryje. Bet ir čia žiauriai nepataikyta. Švarios Kanados didmiesčio gatvės labai nesiderina su atvira kriminaline savivale.
Mano gerbiamas kino kritikas ir dėstytojas Skirmantas Valiulis žinomas savo principu: „Net ir blogiausiame filme galima rasti ką nors įdomaus ir gero“. Taikant šią klasikinę „Valiulio formulę“, norisi išskirti du vaidmenis – aktorius Dylanas McDermottas labai natūralus šizoidinio smurtininko Lazerovo vaidmenyje, o reperis LL Cool J pasiteisino suvaidinęs Lazerovo porininką-policininką Dydą.
Dar įdomus faktas, kad „Edisonas“ nerodo gerų kino žiūrovų lankomumų rekordų.
Tai suteikia vilčių, kad vien tik pats „šaudo-gaudo“ elementų egzistavimas nepaperka mūsų masinės auditorijos. Reikia kažko daugiau. Ir mūsų žiūrovas jau skiria profesionalaus kino lygius, pasirinkdamas „Edisono“ seansą poilsiui nuo darbo ar pabėgimui iš pamokų.
Holivudas tam seniai sąmoningai planuoja mažo biudžeto pastatymus. Kuriems ir nestatomas tikslas konkuruoti su dideliais ambicingais projektais. Žiūrovui svarbiausia atsirinkti, kas priklauso kuriai kategorijai – A ar B. O filmo režisieriui nepamiršti, kad ir mažo biudžeto reginuką galima padaryti talentingai ir įdomiai. Geras pavyzdys Džono Karpenterio kūryba -„Rūkas“, „Kažkas“, „Pabėgimas iš Niujorko“. Daryti kaip B kategorijos kinas, jie dažnai tapdavo topais. Režisieriui Davidui J. Burke tai atrodo negresia. Jo darbai atskirose TV serialų „Nikita“, „Įstatymas ir Tvarka“ atkarpose tai irgi patvirtina.
Nesunku suprasti, kodėl šis filmas susilaukė tiek daug kritikos. Žymių aktorių Kevino Spacey ir Morgano Freemano dalyvavimas suteikė vilčių, jog pamatysime neblogai sukaltą „modern-noir“ (naująjį juodąjį kriminalinį kiną). Juo labiau, kad „Edisonas“ buvo rodomas Toronto kino festivalyje. Deja, režisierius David J. Burke įstengė sukurti tik šabloninį „B“ kategorijos „policijinį“ trilerį su nuvalkiotu siužetu, nusibodusiom schemom ir labai prastu pastatymu visom prasmėm. Todėl kino gurmanai tiesiog liko apgauti.
Visuotinis sąmokslas kuriam tarnauja pagal potencialaus žudiko charakteristikas
parinkti smogikai (kaip A.J.Pakulos „Paralax view“), korumpuota policija, kuri valdo miestą (“Policininkų šalis“, „Feniksas“) ir principingas žurnalistas, kuris pradeda narplioti pavojingus faktus (“Visi prezidento žmonės“, „Parallax view“). Žurnalistą ir jam talkinančius žmones persekioja blogiukai. Padeda tik mažas geriečių būris. Žodinis tyrimas evoliucionuoja į tradicines gaudynes ir finalinį susišaudymą. Jis „Edisone“ visai vaikiškas ir tikrai nervina. Jei filmo pradžia dar vilioja detektyvinėm intrigom, tai blogiukų naikinimas su liepsnasvaidžiu finale teprimena blogiausius James Glickenhauso kovinius filmukus, ypač jo reakcingą „Naikintoją“ (pastarasis amerikiečių režisierius pagarsėjo kaip blogo skonio meistras, prastą režisūrą dangstęs užuojauta patraukliems vienišiems kovotojams prieš blogį).
Kritikuoti „Edisoną“ – tai tas pats, kas lyginti vestuvių muzikantą su tuo, kas koncertuoja Albert Halle. Atrodo, kad nelabai to norėdamas, po darbų televizojoje režisierius David J. Burke kine įsitvirtino būtent B lygoje. Stilius šokinėja ir neišlaiko vienodo ritmo. Siužete nėra absoliučiai nieko naujo. Apie pastatymo profesionalumą sunku kalbėti. Net aktorių šukuosenos, apranga nesižiūri kadre – priekaištas asistentų komandai. Ten irgi dirbo ne geriausiai apmokami žmonės. Kaip besistengtų – hipnotizuojantis aktorius Morganas Freemanas atrodo tiesiog kvailai užpildantis erdvę, kai su blizgančiu chalatu šoka rokenrolą savo bute. Gaila ir itin talentingo Kevino Spacey. Kaip jis galėjo „ištempti“ šį filmuką, jei net peruko jam normalaus neparinko. Pasenęs ir sustorėjęs aktorius John Heard (“Žmonės – katės“, „Katerio kelias“) taip tingiai juda smurtinėse scenose, jog norisi kaltinti merginą, filmavimo metu nepadavusią jam kavos. Visa tai dar galima atleisti, bet mėgėjiška Justin Timberlake vaidyba nužudo paskutinius geranoriškumo likučius. Įdomiausia, kad režisierius to aiškiai nepastebi ir leidžia operatoriui fiksuoti pasimetusį J.Timberlake veidą. Patikėti šiam vaikinui pagrindinę viską demaskuojančio žurnalisto rolę buvo suprantama, bet nepasiteisinusi rizika.
Filmo pristatymą Toronto festivalyje galima pateisinti tik tuo, kad blogio miestas buvo nufilmuotas Vankuveryje. Bet ir čia žiauriai nepataikyta. Švarios Kanados didmiesčio gatvės labai nesiderina su atvira kriminaline savivale.
Mano gerbiamas kino kritikas ir dėstytojas Skirmantas Valiulis žinomas savo principu: „Net ir blogiausiame filme galima rasti ką nors įdomaus ir gero“. Taikant šią klasikinę „Valiulio formulę“, norisi išskirti du vaidmenis – aktorius Dylanas McDermottas labai natūralus šizoidinio smurtininko Lazerovo vaidmenyje, o reperis LL Cool J pasiteisino suvaidinęs Lazerovo porininką-policininką Dydą.
Dar įdomus faktas, kad „Edisonas“ nerodo gerų kino žiūrovų lankomumų rekordų.
Tai suteikia vilčių, kad vien tik pats „šaudo-gaudo“ elementų egzistavimas nepaperka mūsų masinės auditorijos. Reikia kažko daugiau. Ir mūsų žiūrovas jau skiria profesionalaus kino lygius, pasirinkdamas „Edisono“ seansą poilsiui nuo darbo ar pabėgimui iš pamokų.
Holivudas tam seniai sąmoningai planuoja mažo biudžeto pastatymus. Kuriems ir nestatomas tikslas konkuruoti su dideliais ambicingais projektais. Žiūrovui svarbiausia atsirinkti, kas priklauso kuriai kategorijai – A ar B. O filmo režisieriui nepamiršti, kad ir mažo biudžeto reginuką galima padaryti talentingai ir įdomiai. Geras pavyzdys Džono Karpenterio kūryba -„Rūkas“, „Kažkas“, „Pabėgimas iš Niujorko“. Daryti kaip B kategorijos kinas, jie dažnai tapdavo topais. Režisieriui Davidui J. Burke tai atrodo negresia. Jo darbai atskirose TV serialų „Nikita“, „Įstatymas ir Tvarka“ atkarpose tai irgi patvirtina.