Filmo detalės

Metai:
Šalis:
Kino studija:
Rezultatai Lietuvoje: Pajamos: 180 tūkst. Lt. Žiūrovų: 16 tūkst.

Filmo aprašymas

Amerikiečių nepriklausomo kino režisierių šeimyna Shari Springer Berman ir Robertas Pulcini (juos išgarsinęs originalusis filmas “Amerikietiška puikybė” Lietuvoje buvo rodomas tik per kabelinių televizijų kanalus) pagaliau užbaigė naują kūrinį, kurio su nekantrumu laukia visi gero arthauzinio kino gerbėjai.
Jausmingoje ir humoristinėje istorijoje jauna mergina iš neturtingos šeimos stengiasi realizuoti universitete įgytas žinias ir surasti savo vietą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame sukasi dideli pinigai.
Enė Bradok užaugo paprastų darbininkų šeimoje, gyvenančioje kukliame name Niu Džersyje. Jai teko nuolat klausytis medicinos sesele dirbančios mamos pamokslų apie ateitį. Milžiniškas spaudimas pasirinkti prestižinę profesiją ir ieškoti laimės verslo srityje kiekvieną dieną tik didėjo, todėl mergina faktiškai neturėjo kitokio pasirinkimo ir savo slapčiausias svajones pasiliko vėlesniam laikotarpiui.
Sėkmingai užbaigusi Niujorko universitetą Enė yra priversta kruopščiai skaičiuoti kiekvieną kišenėje užsilikusį centą. Ji desperatiškai ieško bet kokio įmanomo pajamų šaltinio ir užsako skelbimą laikraštyje, tikėdamasi per vasaros atostogas padirbėti aukle. Žaviajai merginai greitai nusišypso laimė, nes ją į pokalbį pasikviečia paslaptingasis ponas X ir jo keistuolė žmona ponia X. Pasiturinčiai gyvenanti turtuolių šeimynėlė tikisi surasti patikimą 4-erių metų sūnaus Grejerio prižiūrėtoją.
Žinoma, tokiomis pareigomis Enė niekuomet negalėtų pasigirti reikliai mamai, todėl išdrįsta šiek tiek pameluoti. Bet kokiu atveju ji yra įsitikinusi, kad tai tik laikina stotelė karjeros pradžioje. Juolab, darbas pinigais pritvinkusioje elitinėje Niurjoko šeimoje merginai atrodo puiki alternatyva. Auklės profesija nėra svetima Enei ir anksčiau ji sugebėdavo susitvarkyti net su pačiais nepaklusniausiais vaikais. Tačiau jaunoji absolventė net neįsivaizduoja, į kokį siaubingą košmarą teks įžengti šį kartą. Ji gan greitai įsitikina, kad turtuolių kasdienybė nėra vien rožėmis klota, nes dolerių aruodai su septyniais nuliais neatneša daug džiaugsmo.
Paklusni auklė verčiasi per galvą, kad išpildytų kiekvieną neurotiškosios ponios X užgaidą, užimtų daug dėmesio reikalaujantį padūkusį bernioką ir visais įmanomais būdais išvengtų susitikimo su tironiškuoju ponu X, kuris dėl verslo reikalų Čikagos kompanijoje tampa ypač retu svečiu namuose. Šio milijonieriaus išlepinta įnoringoji žmonelė yra tarsi iš pragaro nužengusi darbdavė, kuri išsunkia Enės energiją iki paskutinio lašo. Nerealių pageidimų sąrašas kiekvieną dieną tik gausėja, nes kuoktelėjusią moteriškę link beprotybės veda niekaip nesibaigianti vyro uždirbtų pajamą sąskaita.
Enė mėgina neprarasti savitvardos ir išlaikyti stiprius nervus šiame beprotnamyje, bet nuoširdžiai džiaugiasi kiekviena trumpa akimirka, kai gali ištrūkti į susitikimą su geriausia drauge Linete. Ji tiesiog neturi kitos išeities, todėl sekančius 9 mėnesius privalės laviruoti tarp keistosios šeimynėlės reikalavimų ir stebėti neišvengiamą santuokos griuvimo procedūrą. Darbščios merginos gyvenimas dar labiau komplikuojasi, kai ji įsimyli žavingąjį ponų X kaimyną, kurį švelniai pravardžiuoja Harvardo gražuoliu.
Filmo scenarijų labiausiai įtakojo JAV ypač išpopuliarėjusi Nicola’os Kraus ir Emma’os McLaughlin prisiminimų knyga, nes autorės sudėjo neįkainojamą asmeninę patirtį, kurią įgijo dirbdamos auklėmis turtingų verslininkų namuose. Sarkazmo kupinas romanas aštriai kritikuoja aukščiausios socialinės klasės niujorkiečių šeimas, kurios savo vaikus auklėja ypač savitais principais. Kūrinyje specialiai nenurodomos tikslios pavardės, nes rašytojos personažų charakteriuose apjungė kelių skirtingų žmonių iškrypimus.

Filmo aktoriai ir režisieriai

Pridėti apžvalgą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Vartotojų atsiliepimai

  1. Simonas

    Man patinka, jog geidžiamiausia (režisierių) šių laikų jauno žvaigždė Scarlett Johansson puikiai renkasi vaidmenis. Jai dar tik 22-eji, bet jos filmografijoje jau 25 labai įvairūs filmai. Du pasirodymai pas Woody Alleną, “Auksinio gaublio” nominacijų nusipelnę vaidmenys “Pasiklydę vertime”, “Mergina su perlo auskaru”, “Meilės eilės Bobiui Longui”, “Lemiamas taškas”, sėkmingas šuolis į komercinį kiną (“Sala” su Ewanu McGregoru”), savotiškai patrauklus “Prestižas” …

    Šį kartą jaunąjį talentą prisivilioti pavyko režisierių duetui Shari Springeriui Bermanui ir Robertui Pulcini, kurie rašė šiam filmui ir scenarijų. Ši pora ilgai dirba kartu, bet tai tik antras judviejų bandymas pilnametražiame vaidybiniame kine (prieš tai režisieriai dirbo televizijoje ir dokumentikoje), bet už pirmąjį darbą “Amerikos puikybė” (“American Splendor”) vos nenusipelnė “Oskaro”.

    Scarlett Johansson tik 22-eji, bet apie dabar pasirodančius filmus su ja jau galima pasakyti – “vaidmuo panašiausias kaip …”. “Auklės” vaidmuo “Auklės dienoraštyje” labiausiai panašus į Alex iš “Geros kompanijos”. Čia Scarlett vėl vaidina jauną, patrauklią, bet gyvenime dar nesusipratusią merginą. Eni Bredok, nežinodama, kuo nori būti gyvenime, griebiasi atsitiktinio – auklės – darbo.

    Kadangi ji nėra auklė-profesionalė, ji padaro pagrindinę profesinę klaidą – įsimyli prižiūrimą bernioką. Eni priversta kentėti darbdavių “priespaudą”, bet meilė vaikui ją laiko toliau darbe.

    Beveik visi filmo personažai – išgryninti ir hiperbolizuoti. Darbdavys-tėvas labai užsikasęs darbuose, neskiria laiko šeimai ir turi meilužę. Darbdavė-mama yra išpaikinta nedirbanti turtuolio žmona, kurios užsiėmimas – dalyvavimas moterų susibūrimuose, bendravimas su draugėmis, SPA ir kitų pramogų lankymas. Darbdavys-klientas Grėjus – išdykęs ir išlepintas miesčioniukas.

    “Auklės dienoraščio” bėda ta, jog juosta norėjo būti viskuo, bet nė vienos linijos nepavyko išvystyti iki galo. Scarlett Johansson herojė tarsi Meri Popins atmaina, bet jai kažko trūksta. Filmas stengiasi moralizuoti tipiško miesčioniško turtuolių gyvenimo ir šeimos/darbo santykių klausimu, bet neįtikina. “Auklės dienoraštis” dar bando įpinti ir meilės liniją, bet ji visai padrika ir dar labiau griauna vientisą liniją.

    Neaiškus ir filmo žanras. Fantazija? Komedija? Drama? Romantika? Vėl bandyta gaminti iš visko, o baigiasi šiupinine sriuba, o ne gurmanišku patiekalu.

    Palinkėjimas režisieriams – kitą kartą pasirinkite vieną idėją ir pasakykite ją iki galo. O gal problema tame, jog režisieriai du?

    4,0 rating

    Man patinka, jog geidžiamiausia (režisierių) šių laikų jauno žvaigždė Scarlett Johansson puikiai renkasi vaidmenis. Jai dar tik 22-eji, bet jos filmografijoje jau 25 labai įvairūs filmai. Du pasirodymai pas Woody Alleną, “Auksinio gaublio” nominacijų nusipelnę vaidmenys “Pasiklydę vertime”, “Mergina su perlo auskaru”, “Meilės eilės Bobiui Longui”, “Lemiamas taškas”, sėkmingas šuolis į komercinį kiną (“Sala” su Ewanu McGregoru”), savotiškai patrauklus “Prestižas” …

    Šį kartą jaunąjį talentą prisivilioti pavyko režisierių duetui Shari Springeriui Bermanui ir Robertui Pulcini, kurie rašė šiam filmui ir scenarijų. Ši pora ilgai dirba kartu, bet tai tik antras judviejų bandymas pilnametražiame vaidybiniame kine (prieš tai režisieriai dirbo televizijoje ir dokumentikoje), bet už pirmąjį darbą “Amerikos puikybė” (“American Splendor”) vos nenusipelnė “Oskaro”.

    Scarlett Johansson tik 22-eji, bet apie dabar pasirodančius filmus su ja jau galima pasakyti – “vaidmuo panašiausias kaip …”. “Auklės” vaidmuo “Auklės dienoraštyje” labiausiai panašus į Alex iš “Geros kompanijos”. Čia Scarlett vėl vaidina jauną, patrauklią, bet gyvenime dar nesusipratusią merginą. Eni Bredok, nežinodama, kuo nori būti gyvenime, griebiasi atsitiktinio – auklės – darbo.

    Kadangi ji nėra auklė-profesionalė, ji padaro pagrindinę profesinę klaidą – įsimyli prižiūrimą bernioką. Eni priversta kentėti darbdavių “priespaudą”, bet meilė vaikui ją laiko toliau darbe.

    Beveik visi filmo personažai – išgryninti ir hiperbolizuoti. Darbdavys-tėvas labai užsikasęs darbuose, neskiria laiko šeimai ir turi meilužę. Darbdavė-mama yra išpaikinta nedirbanti turtuolio žmona, kurios užsiėmimas – dalyvavimas moterų susibūrimuose, bendravimas su draugėmis, SPA ir kitų pramogų lankymas. Darbdavys-klientas Grėjus – išdykęs ir išlepintas miesčioniukas.

    “Auklės dienoraščio” bėda ta, jog juosta norėjo būti viskuo, bet nė vienos linijos nepavyko išvystyti iki galo. Scarlett Johansson herojė tarsi Meri Popins atmaina, bet jai kažko trūksta. Filmas stengiasi moralizuoti tipiško miesčioniško turtuolių gyvenimo ir šeimos/darbo santykių klausimu, bet neįtikina. “Auklės dienoraštis” dar bando įpinti ir meilės liniją, bet ji visai padrika ir dar labiau griauna vientisą liniją.

    Neaiškus ir filmo žanras. Fantazija? Komedija? Drama? Romantika? Vėl bandyta gaminti iš visko, o baigiasi šiupinine sriuba, o ne gurmanišku patiekalu.

    Palinkėjimas režisieriams – kitą kartą pasirinkite vieną idėją ir pasakykite ją iki galo. O gal problema tame, jog režisieriai du?

Auklės dienoraštis (2007)