Victor Hugo

Viktoras Hugo (Victor-Marie Hugo, 1802 m. vasario 26 d. – 1885 m. gegužės 22 d.) – prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris.[1] Jis laikomas žymiausiu prancūzų romantizmo poetu.

Rašytojas

2012

Vargdieniai (2012)

- Scenarijaus autorius

V. Hugo gimė 1802 m. Bezansono mieste (Franš Kontė provincijoje). Tai trečiasis ir paskutinis Napoleono kariuomenės kapitono L. S. Hugo (1773–1828) ir Sophie Trébuchet (1772–1821) šeimos vaikas. Jaunystėje jis buvo rojalistas ir klasicistas, vėliau – liberalas ir romantikas. Po 1848 m. revoliucijos pasisakė esąs respublikonas, išrenkamas Steigiamojo susirinkimo deputatu. Vėliau išvyko iš Prancūzijos ir 18 m. praleido emigracijoje. Šį laikotarpį poetas vadina „savanoriška tremtimi”. Tėvynėn grįžo Prancūzijos – Prūsijos karo metu.


V. Hugo taip pat buvo tapytojas ir dizaineris, jis savo namuose sukūrė išradingą dekorą. Manoma, kad jo tapybos kūriniai ilgą laiką turėjo įtakos impresionizmui ir siurrealizmui.


Iki gilios senatvės V. Hugo aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, daug rašė. Jam mirus Prancūzijoje paskelbtas nacionalinis gedulas, laidotuvių procesijoje dalyvavo apie milijoną žmonių. Palaidotas Paryžiaus Panteone.


V. Hugo tapo vienu iš trijų pagrindinių šventųjų garbinamų Vietnamo religijoje Cao Dai.