Stanley Kubrick

1928m. liepos 26d. gimė Niujorke. 13-ojo gimtadienio proga, tėvas Džekas Kubrikas (Jack Kubrick), jam padovanojo fotoaparatą, tai pastūmėjo Stenli trokšti fotografo karjeros. 17-os jis gavo pradedančiojo fotografo darbą, penkis metus dirbo Niujorko žurnalo „Look” fotografu. 1950m. kartu su draugu Aleksandru Singeriu (Alexander Singer) nusprendęs pasukti kino meno linkme, savo santaupas išleido dokumentinio filmo „Kovos diena” („Day of the Fight”) kūrybai. Po to sekė dar du dokumentiniai filmai „Skrendantis Padre” („The Flying Padre”) ir „Jūrininkai” („The Seafarers”), pritraukę investuotojų pinigus tolimesnei Kubriko kūrybai.

1951m. kuriant filmą „Baimė ir aistra” („Fear and Desire”), neištvėrusi Stenlio pasišventimo darbui, jį paliko pirmoji žmona Toba Mets (Toba Metz). 1953 metais išleistas filmas susilaukė daug teigiamų komentarų apie akivaizdų Kubriko režisūros talentą.

Po filmų „Žudiko būčinys” („Killer`s Kiss” 1955m.) ir „Didelis pelnas” („The Killing” 1956m.) pasirodymo Kubriku susidomėjo Amerikos kino pramonė. 1957 metais kartu su Kirku Daglasu (Kirk Douglas) pastatė „Garbės keliai”(„Paths of Glory”). Vėliau Daglasas pasiūlė Stenliuj perimti „Spartako” („Spartacus”) gamybą. Stenlis prisiėmė atsakomybę už šį projektą, filme imponuodamas Daglaso sumanymus. Dauguma komandos narių piktinosi Kubriko darbo stiliumi: operatorius Raselis Metis (Russell Metty) skundėsi, jog Kubrikas perėmė iš jo darbą, neva jam belieka tik sėdėti ir žiūrėti, kaip kuriamas filmas. Raselio būkštavimai ir priekaištai kogero baigėsi, kai 1961-ais gavo pirmąjį Oskarą už geriausią kinematografiją filme „Spartakas”.

Kitas Stenlio projektas buvo su Merlonu Brando (Marlon Brando) pastatyti filmą „One-Eyed Jacks”. Deja, derybos žlugo ir Merlonas pats pastatė šį filmą. Išsisklaidžius Holivudinėms vizijoms, bei išsiskyręs su savo antrąja žmona Rūta Sobotka (Ruth Sobotka) persikėlė gyventi į Angliją, kur sukūrė visus savo vėlesnius filmus. Nepaisant to, jog įgijo lakūno teises, buvo kalbama, jog Kubrikas bijojo skraidyti.

Pirmasis Kubriko angliškas filmas – „Lolita” („Lolita”). Jis buvo kruopščiai apgalvotas ir orientuotas, kad nepažeistų jokių cenzūros rėmų, kas tuo pačiu stipriai kliudė komerciniam filmo pasisekimui. 1964-aisiai pastatyto filmo „Dr.Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb” teigiami atsiliepimai, kritika, bei materialinė sėkmė suteikė sąlygas Kubrikui į meninę ir finansinę laisvę tolimesnėje jo kūryboje.

1968-aisiai pasirodęs jo bei mokslinės fantastikos pradininko Arturo Čarlso Klarko (Arthur Charles Clarke) bendradarbiavimo rezultatas – 2001 m. kosminė odisėja” („2001: A Space Odyssey”) – tikras perliukas, daugelio laikomas labiausiai pasisekusio Kubriko kūriniu. Jis paklojo pamatus kitiems filmams priskiriamiems mokslinei fantastikai.

1971m. ekranizavo Entonio Bardžeso (Anthony Burgess) romaną „Prisukamas apelsinas” („A Clockwork Orange”). Praėjus beveik dešimtmečiui po knygos pasirodymo Stenlis Kubrikas anglų rašytojui Entoniui suteikė pasaulinę šlovę ir pripažinimą. Filmas tiesiog hipnotizavo žiūrovą, žmonės pradėjo šnekėti knygoje prasimanyta kalba, klausytis klasikinės muzikos, bei rengtis Entonio aprašytu stiliumi. Knygą imta laikyti pavojinga, o filmą net dabar draudžiama rodyti Didžiojoje Britanijoje. „Baris Lindonas” („Barry Lyndon”) parodys posūkį jo profesiniame, bei asmeniniame gyvenimuose. Režisieriaus keliami negailestingi pasišventimo bei tobulumo reikalavimai aktoriams bei filmavimo grupei nuolat išliks kino meno istorijoje.

Atmetęs „Egzorcisto” („The Exorcist”) antrosios dalies režisavimo galimybę, 1980-ais pastatė siaubo filmą „Švytėjimas” („The Shining”). Kaip ir po kiekvieno Stenlio darbo buvo gausybė kritikos. Net pačiam Styvenui Kingui (Stephen King) nepatiko jo romano ekranizacija, tad vėliau nusprendė pats parašyti scenarijų savo knygai. Praėjus 7-eriems metams po paskutiniojo jo filmo, pasirodė „Metalinis apvalkalas” („Full Metal Jacket”), kuris pratęsė teigiamos kritikų nuomonės ir materialinio pasisekimo Kubriko kūryboje maratoną.

1990-aisiais Stenlis pradėjo derybas su Braenu Aldisu (Brian Aldiss), dėl „Dirbtinio intelekto” („Artificial Intelligence: AI”) statymo. Nepavykus deryboms, Kubrikas laikinai atidėjo šį projektą, ką po jo mirties 2001-aisiai Kubriko garbei pabaigė įgyvendinti Styvenas Spielbergas (Steven Spielberg). Du metus trukusių, nenusakomos apsaugos ir slaptumo lydimų, filmavimo darbų rezultatas – paskutinysis, Kubriko nuomone – pats geriausias, jo darbas – „Plačiai užmerktos akys” („Eyes Wide Shut”). Baigęs šį filmą, Stenlis skubiai ėmėsi „Dirbtinio intelekto” darbų, bet 1999 m. kovo 7 d. miegodamas patyrė lemtingą širdies priepuolį.