Ekranizacijos

1. 1930: „Vakarų fronte nieko naujo“
2. 1938: „Trys draugai“
3. 1948: „Triumfo arka“
4. 1958: „Laikas gyventi ir laikas mirti“
5. 1971: „Naktis Lisabonoje“
6. 1979: „Vakarų fronte nieko naujo“
7. 2022: „Vakarų fronte nieko naujo“

Biografija

Remarkas gimė Osnabriuke (Osnabrück), Vokietijoje, katalikų knygų rišėjo Petr Franc Remark ir Anos Maria Remark (mergautinė pavardė Stellknecht) šeimoje. Iki 1912 m. mokėsi katalikiškoje mokytojų seminarijoje (vok. Katholische Lehrerseminar), 1916 m. dėl neišlaikyto egzamino buvo pašauktas į kariuomenę. Karo metu granatos skeveldrų sužeistas į koją, ranką ir į kaklą. Po karo 1919–1920 m. dirbo mokytoju, 1921–1924 m. laikraščių redaktoriumi. Kūrė reklaminius tekstus, komiksus laikraščiams ir žurnalams, pasirašydamas E. M. R.

1921 m. pasivadino „prancūziška“ pavarde Remarque. Šią prancūziškai užrašytą pavardę nešiojo jo senelis XIX amžiuje. 1922 m. prie pavardės pridėjo antrą savo motinos vardą Maria.

1929 m. Remarkas išleido savo garsiausią knygą „Vakarų fronte nieko naujo“ (vok. Im Westen nichts Neues). 1930 m. pagal romaną Holivude buvo sukurtas filmas. Tai įsiutino nacius ir jų propagandos ministrą Gebelsą, kuris viešai puolė Remarką, o pastarasis neslėpė savo antinacinių pažiūrų. Jo romanai nukreipti prieš karą. Visas tris knygas „Vakarų fronte nieko naujo“ (1929 m.), „Kelias atgal“ (1931 m.) ir „Trys draugai“ (1938 m.) jungia ta pati tema – Pirmojo pasaulio karo „prarastosios kartos“ likimas. Remarkas matė karą ir jo baisumus, ir tai buvo lemiama prielaida, kad galėjo praėjus dešimčiai metų jį meniškai pavaizduoti taip, jog įtikino viso pasaulio skaitytojus. Interviu apie išleistą romaną „Vakarų fronte nieko naujo“ autorius sakė: „Mes visi buvom – ir dažnai dar esam – neramūs, neturį jokių tikslų, čia energingi, čia viskam abejingi, tačiau sielos gelmėse nusiminę. Karo šešėlis kabojo tiesiai virš mūsų, nors mes ir negalvojame apie karą. Tą pačią dieną, kai man toptelėjo į galvą ši mintis, aš, ilgai nesvarstydamas, pradėjau rašyti.“

1932 m. Remarkas apsigyveno Šveicarijoje, Tičino kantone, Ronke prie Askonos, prie Madžorės ežero. Šiame itališkame Šveicarijos kantone gyveno ir kiti vokiečių rašytojai, pasitraukę nuo nacių persekiojimo. 1938 m. nacistinė Vokietija atėmė iš Remarko pilietybę. 1939 m. emigravo į JAV,1947 m. tapo natūralizuotu piliečiu. 1948 m. grįžo į Šveicariją. Mirė 1970 metais, palaidotas Ronko prie Askonos kapinėse.

1933 m. naciai degino Remarko darbus propagandiniais tikslais, skleidė nepagrįstus gandus, kad jis prancūzų žydas ir jo tikrojo pavardė – Kramer. Rašytojo tikroji pavardė yra Remark, abu tėvai buvo vokiečiai.