Filmo detalės

Metai:
Šalis:
Kino studija:

Filmo aprašymas

„Oskaro“ laureatas Stevenas Soderberghas paruošė dar vieną gardų kąsnį kino gurmanams – šnipų trilerį „Melori Kein. Prarasta kontrolė“ su Holivudo „visų žvaigždžių“ komanda – Ewanu McGregoru, Antonio Banderasu, Michaelu Douglasu ir kitais.

Stilingai nufilmuotas šnipų trileris seka Borno ir Džeimso Bondo pramintais takais. Ir nors filmo siužetas įprastas veiksmo trileriams, tačiau meistriška Steveno Soderbergho režisūra pakelia jį į aukštą meninį lygį.
Filmas stilistiškai panašus į „Oušeno“ trilogiją. Iš karštos Barselonos į šiaurietišką Dubliną, iš Dublino į egzotiškąjį San Diegą – veiksmo vieta keičiasi su kiekviena nauja scena.

„Kiekviena šio filmo scena yra meistriškai nufilmuota. Žiūrėti šį filmą vienas malonumas“, – juostą gyrė kino kritikai.

Pagrindinį vaidmenį dinamiškame veiksmo trileryje atliko moterų mišriųjų kovų žvaigždė ir modelis Gina Carano, kuri į savo kovas pritraukia minias žiūrovų, susidomėjusių ne tik jos taikliais smūgiais, bet ir įspūdinga išvaizda.

Filmas pasakoja apie samdomą specialiųjų tarnybų agentę Melori Kein. Išvadavusi įkaitą Barselonoje, Melori vyksta atlikti specialiosios operacijos į Dubliną.
Tačiau operacija klostosi ne taip, kaip buvo planuota ir netrukus Melori įsitikina, kad specialiosios tarnybos ją išdavė. Melori akimirksniu sugalvoja klastingą keršto planą. Akis už akį.

Filmo aktoriai ir režisieriai

Pridėti apžvalgą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Vartotojų atsiliepimai

  1. Marijus

    Sako, kad „Prarastos kontrolės“ idėja Stevenui Soderberghui kilo nuobodžiaujant prie televizoriaus. CBS televizija rodė moterų kovas be taisyklių ir ringe pasirodė žinoma kovotoja Gina Carano. Tuomet režisierius ir susižavėjo. Jam kilo klausimas: „kodėl Angelina Jolie gali daužyti žmonėms galvas, o tikra mergina kovotoja – ne?“ O juk Gina Carano kažkuo į Angeliną panaši…

    Taip gimė „Prarasta kontrolė“. Šio naujo filmo dėmesio centre neprofesionali aktorė, bet Stevenas Soderberghas moka savo filmuose bet ką priversti vaidinti. Tuo labiau Giną Carano jo kūrinyje yra apsupta geriausių skirtingų kartų aktorių vyrų:
    Michael Fassbender, Ewan McGregor, Bill Paxton, Channing Tatum, Antonio Banderas ir Michael Douglas. Šitas žvaigždžių rinkinys kiek primena intelektualesnį S.Stalonės „Nesunaikinamų“ principą: surinkti visus geriausius pasirinktam žanre, daug nekalbėti ir muštis.

    Filmą įdomu žiūrėti vien dėl šių puikių aktorių, kurių misija suvaidinti su kino naujoke Gina Carano labai nedaug ekrano laiko. Scenarijus labai paprastas ir nekankina žiūrovų nereikalingais dialogais. Režisierius supranta, kad tikrai „koviniame“ filme svarbiausios yra muštynės. Joms ir skiria pagrindinį dėmesį. Gina Carano jose jaučiasi puikiai. Kuria kovų choreografiją, naudodama viską, kas po ranka ir savo priešininkų kūnus. Netiesiogiai su visais filmo aktoriais vyrais ją sieja tam tikras pasamoninis seksas. Channingui Tatumui laužo ranką, bet kažkada tarp jų buvo istorija. Su Michaeliu Fassbenderiu išvis atskira kalba. Aktorius išgarsėjo rimtais sekso filmais: „Gėda“, „Pavojingas metodas“. Todėl jo dvikova su Gina Carano filme parodyta, kaip seksas. Michaelas Fassbenderis palydi Giną į viešbučio kambarį. Nori ją užmušti, bet paskiau jiedu ilgai voliojasi ant lovos, ant grindų. Gina suspaudžia savo kojomis Michaelio galvą ir labai seksualiai smaugia.

    Tokie epizodai daro Steveną Soderbergą šiek tiek panašų į Q.Tarantino „Kill Bill“. Autorius su meile pasišaipo iš žanro tradicijų. Ko verta finalinė dvikova su puikiai šiame filme suvaidinusiu Ewanu McGregoru (Beje, įdomiai nusikirpusiu). Ewanas, kaip ir daugelis tokio žanro įspūdingų blogiukų, jaučia artėjančią baigtį. Jis vienas išeina į paplūdimį ir saulei besileidžiant į vandenyną kovoja su Gina.

    Filme nėra nieko labai stulbinančio, bet jį gelbėja Steveno Soderbergho kino erudicija ir skonis. Štai tokie epizodai: lemiama dvikova saulėlydžio fone, seksualios grumtynės su M.Fassbenderiu viešbučio kambaryje…tai ne kovinių žanrų parodija, ne stilizacija, bet su meile padarytas miksas tokio žanro stiliuje.

    Stevenas Soderberghas yra pats savo filmų operatorius ir pirmenybę jo filmuose jaučiama vizualumo kultūrai. Su ja viskas visada režisieriui gerai. Filmas yra mažo biudžeto, gurmaniškas kovinis reginys. Jame dailininko darbas ir muzika mums primena kažką mielo iš senesnio kino. Visos grumtynės kuriamos aktorių dėka. Ypač, žinoma, Ginos Carano. Jokie specialieji efektai jai nepadeda.

    Kita kalba, kad filmas turi tuos pačius minusus, kaip ir kiti S.Soderbergho kūriniai. Jis yra šaltokas režisieriaus-operatoriaus vizualus žaidimas. Didesniam žiūrovų ratui pritrūks stiprių emocijų, kokiomis koziravo prancūzų „Nikita“. Bet Stevenas Soderberghas yra toks ir matyt, kitokiu būti negali. Jis toliau filmuoja, piešia, kuria kadrą. „Prarasta kontrolė“ yra jau 34-as pavadinimas Steveno Soderbergho režisūros darbuose. Šiuo metu jis baigia įvairiose stadijose net 4-is filmus.

    7,0 rating

    Sako, kad „Prarastos kontrolės“ idėja Stevenui Soderberghui kilo nuobodžiaujant prie televizoriaus. CBS televizija rodė moterų kovas be taisyklių ir ringe pasirodė žinoma kovotoja Gina Carano. Tuomet režisierius ir susižavėjo. Jam kilo klausimas: „kodėl Angelina Jolie gali daužyti žmonėms galvas, o tikra mergina kovotoja – ne?“ O juk Gina Carano kažkuo į Angeliną panaši…

    Taip gimė „Prarasta kontrolė“. Šio naujo filmo dėmesio centre neprofesionali aktorė, bet Stevenas Soderberghas moka savo filmuose bet ką priversti vaidinti. Tuo labiau Giną Carano jo kūrinyje yra apsupta geriausių skirtingų kartų aktorių vyrų:
    Michael Fassbender, Ewan McGregor, Bill Paxton, Channing Tatum, Antonio Banderas ir Michael Douglas. Šitas žvaigždžių rinkinys kiek primena intelektualesnį S.Stalonės „Nesunaikinamų“ principą: surinkti visus geriausius pasirinktam žanre, daug nekalbėti ir muštis.

    Filmą įdomu žiūrėti vien dėl šių puikių aktorių, kurių misija suvaidinti su kino naujoke Gina Carano labai nedaug ekrano laiko. Scenarijus labai paprastas ir nekankina žiūrovų nereikalingais dialogais. Režisierius supranta, kad tikrai „koviniame“ filme svarbiausios yra muštynės. Joms ir skiria pagrindinį dėmesį. Gina Carano jose jaučiasi puikiai. Kuria kovų choreografiją, naudodama viską, kas po ranka ir savo priešininkų kūnus. Netiesiogiai su visais filmo aktoriais vyrais ją sieja tam tikras pasamoninis seksas. Channingui Tatumui laužo ranką, bet kažkada tarp jų buvo istorija. Su Michaeliu Fassbenderiu išvis atskira kalba. Aktorius išgarsėjo rimtais sekso filmais: „Gėda“, „Pavojingas metodas“. Todėl jo dvikova su Gina Carano filme parodyta, kaip seksas. Michaelas Fassbenderis palydi Giną į viešbučio kambarį. Nori ją užmušti, bet paskiau jiedu ilgai voliojasi ant lovos, ant grindų. Gina suspaudžia savo kojomis Michaelio galvą ir labai seksualiai smaugia.

    Tokie epizodai daro Steveną Soderbergą šiek tiek panašų į Q.Tarantino „Kill Bill“. Autorius su meile pasišaipo iš žanro tradicijų. Ko verta finalinė dvikova su puikiai šiame filme suvaidinusiu Ewanu McGregoru (Beje, įdomiai nusikirpusiu). Ewanas, kaip ir daugelis tokio žanro įspūdingų blogiukų, jaučia artėjančią baigtį. Jis vienas išeina į paplūdimį ir saulei besileidžiant į vandenyną kovoja su Gina.

    Filme nėra nieko labai stulbinančio, bet jį gelbėja Steveno Soderbergho kino erudicija ir skonis. Štai tokie epizodai: lemiama dvikova saulėlydžio fone, seksualios grumtynės su M.Fassbenderiu viešbučio kambaryje…tai ne kovinių žanrų parodija, ne stilizacija, bet su meile padarytas miksas tokio žanro stiliuje.

    Stevenas Soderberghas yra pats savo filmų operatorius ir pirmenybę jo filmuose jaučiama vizualumo kultūrai. Su ja viskas visada režisieriui gerai. Filmas yra mažo biudžeto, gurmaniškas kovinis reginys. Jame dailininko darbas ir muzika mums primena kažką mielo iš senesnio kino. Visos grumtynės kuriamos aktorių dėka. Ypač, žinoma, Ginos Carano. Jokie specialieji efektai jai nepadeda.

    Kita kalba, kad filmas turi tuos pačius minusus, kaip ir kiti S.Soderbergho kūriniai. Jis yra šaltokas režisieriaus-operatoriaus vizualus žaidimas. Didesniam žiūrovų ratui pritrūks stiprių emocijų, kokiomis koziravo prancūzų „Nikita“. Bet Stevenas Soderberghas yra toks ir matyt, kitokiu būti negali. Jis toliau filmuoja, piešia, kuria kadrą. „Prarasta kontrolė“ yra jau 34-as pavadinimas Steveno Soderbergho režisūros darbuose. Šiuo metu jis baigia įvairiose stadijose net 4-is filmus.

Prarasta kontrolė (2012)