Pasaulių karas (2005)

Vartotojų atsiliepimai

1. 

   Simonas 2022/10/20

   „Pasaulių karas“ buvo labiausiai lauktas šių metų filmas. Pripažintas kino meistras Stevenas Spielbergas, klasikinės fantastikos novelės ekranizacija, milžiniškas filmo biudžetas ir pirmojo ryškumo žvaigždė Tomas Cruise`as – tokio komplekto pavydėti gali bet kuri kino studija. Puikiai filmo startui pasiruošė platintojai „Paramount“ – įspūdingi ir kartu paslaptingi video anonsai bei kadrai iš filmavimo aikštelės.

   Pirmieji priekaištai Stevenui Spielbergui pasipylė nuo G.Wellso kūrybos gerbėjų: scenarijus pernelyg nutolęs nuo įvykių, aprašytų knygoje. Tai būtų galima pateisinti – nuo knygos pirmojo leidimo iki filmo pastatymo praėjo daugiau nei šimtmetis ir kai kurie epizodai galėtų atrodyti juokingai vertinant šiuolaikiniais standartais. Didžiausia scenarijaus, kurį parašė Joshas Friedmanas ir Davidas Koeppas, problema yra pernelyg didelis skaičius loginių klaidų, nesutapimų, nepagrįstų epizodų. Tokių faktų paieška užsiimantys kino ekspertai jau parašė ištisus traktatus ta tema.

   Po scenarijaus pakeitimų filmo pavadinimas „Pasaulių karas“ tapo nelabai korektišku: ši juosta yra apie žmonių kovą dėl išlikimo, bet ne apie kovą su priešais. Nors epizoduose kažkas ir bando kovoti su įsibrovėliais, tai atrodo kaip šiek tiek ironiškai linksmas karas su vėjo malūnais. Tikroji drama kovoje dėl savęs ir mylimų žmonių – tokio herojiškumo ir pasaulio gelbėtojų kaip „Nepriklausomybės dienoje“ ar „Armagedone“ čia nerasite.

   Akivaizdu, jog Stevenas Spielbergas pasidavė kino „popsui“. Po gana nesolidžių, nors ir neblogų, pasižaidimų kinu tokiuose filmuose kaip „Pagauk, jei gali“ ar „Terminalas“, patyręs kino meistras vėl imasi gigantiško projekto, kurie jam geriausiai sekasi. Prisiminkime Indianos Džounso nuotykius, „Juros periodo parką“, „Šindlerio sąrašą“ ar „Gelbstint eilinį Rajaną“.

   „Pasaulių karas“, visų pirma, yra penas akims ir ausims. 90 procentų filmo laiko tiesiog mėgaujamasi demonstravimu, kur šiuo metu yra šiuolaikinis kinas. Filmo siužete iškilę žiūrovui klausimai ir niuansai paaiškinami skaitovo (kuris, beje, yra Morganas Freemanas) žodžiais filmo pabaigoje. Tai tik įrodo, kad rodymui palikta tik tai kas gražu, įdomu ir įspūdinga, o esmę galima ir paskaityti.

   “Pasaulių karas“ yra netradiciškai trumpas filmas. 120 minučių yra begėdiškai mažai prieš 150 „Nepriklausomybės dienos“ ar „Armagedono“. Nuo 15 filmo minutės žiūrovas gauna intensyvią specialiųjų efektų, įtampos ir nesustojančio veiksmo terapiją. Viskas taip greita ir tiršta, jog nenuostabu, jei pabaigoje filmo jausitės pavargę tarsi Tomo Cruise`o herojus. Įtampa laikoma iki pat pabaigos, bet pati atomazga ateina pernelyg greitai, netikėtai ir nelabai paaiškinamai. Tokio turinio filmuose būtent lūžis yra viena įdomiausių vietų, bet čia jos visai nėra: herojai geometrine progresija artėja prie taško, kuomet jau blogiau būti negali, bet jį peržengia per kelias sekundes ir patenka į jau švenčia pergalę. Gėrio triumfo fanfaros taip pat trunka labai trumpai, visiškai priešingai filmo įžangai. Įžangos vilkinimą geriausiai apibūdina kino žiūrovo pastaba, jog „jau buvau pamiršęs, kad atėjau žiūrėti veiksmo filmo“.

   Apžvelgiant „Pasaulių karą“ būtina paminėti aktorių vaidybą. Atskiros pastraipos nusipelno jaunosios Dakotos Fanning pasirodymas. Jai tai toli gražu ne debiutas: įspūdingus vaidmenis vienuolikmetė aktorė jau sukūrė filmuose „Aš esu Semas“, „Dukters pagrobimas“, „Degantis žmogus“ ir „Slėpynės“. Daugeliui artistų vienas iš pagrindinių vaidmenų S.Spielbergo filme būtų karjeros viršūnė. Dakota Fanning jau netaps jauniausia „Oskaro“ laureate už geriausią antraplanį vaidmenį (tokį titulą šiuo metu turi Tatum O`Neal už vaidmenį filmę „Paper Moon“ 1973-aisiais, kuriai buvo 10 m.), bet tokio apdovanojimo už pasirodymą „Pasaulių kare“ ji verta.

   Dakota Fanning nustelbia net Tomą Cruise`ą, nepaisant to, jog ir pastarojo vaidybos negalima vertinti blogai. Šiam aukščiausios kategorijos aktoriui po paskutinių vaidmenų „Nakties įkaite“, „Paskutiniame samurajuje“ ir „Įspėjančiame pranešime“ (su tuo pačiu S.Spielbergu) keliami ypatingai aukšti reikalavimai. Visgi, Tomui Cruise`ui šiame filme labiau pavyko atsiskleisti kaip išsiskyrusiam ir vaikus mylinčiam šeimos tėvui nei veiksmo filmo herojui.

   Stevenas Spielbergas šiais metais stato dar vieną filmą. Juosta kol kas neturinti pavadinimo, įvardijama kaip „Spielbergo Miuncheno projektas“, pasakos apie žydų žudynes Miuncheno olimpiadoje. Tikėkimės, jog tuo filmu S.Spielbergas atiduos duoklę gero kino gerbėjams, o „Pasaulių karas“ yra tobulas kūrinys masėms. Su tokia mintimi ir eikite į kiną.

   7,0 rating

   „Pasaulių karas“ buvo labiausiai lauktas šių metų filmas. Pripažintas kino meistras Stevenas Spielbergas, klasikinės fantastikos novelės ekranizacija, milžiniškas filmo biudžetas ir pirmojo ryškumo žvaigždė Tomas Cruise`as – tokio komplekto pavydėti gali bet kuri kino studija. Puikiai filmo startui pasiruošė platintojai „Paramount“ – įspūdingi ir kartu paslaptingi video anonsai bei kadrai iš filmavimo aikštelės.

   Pirmieji priekaištai Stevenui Spielbergui pasipylė nuo G.Wellso kūrybos gerbėjų: scenarijus pernelyg nutolęs nuo įvykių, aprašytų knygoje. Tai būtų galima pateisinti – nuo knygos pirmojo leidimo iki filmo pastatymo praėjo daugiau nei šimtmetis ir kai kurie epizodai galėtų atrodyti juokingai vertinant šiuolaikiniais standartais. Didžiausia scenarijaus, kurį parašė Joshas Friedmanas ir Davidas Koeppas, problema yra pernelyg didelis skaičius loginių klaidų, nesutapimų, nepagrįstų epizodų. Tokių faktų paieška užsiimantys kino ekspertai jau parašė ištisus traktatus ta tema.

   Po scenarijaus pakeitimų filmo pavadinimas „Pasaulių karas“ tapo nelabai korektišku: ši juosta yra apie žmonių kovą dėl išlikimo, bet ne apie kovą su priešais. Nors epizoduose kažkas ir bando kovoti su įsibrovėliais, tai atrodo kaip šiek tiek ironiškai linksmas karas su vėjo malūnais. Tikroji drama kovoje dėl savęs ir mylimų žmonių – tokio herojiškumo ir pasaulio gelbėtojų kaip „Nepriklausomybės dienoje“ ar „Armagedone“ čia nerasite.

   Akivaizdu, jog Stevenas Spielbergas pasidavė kino „popsui“. Po gana nesolidžių, nors ir neblogų, pasižaidimų kinu tokiuose filmuose kaip „Pagauk, jei gali“ ar „Terminalas“, patyręs kino meistras vėl imasi gigantiško projekto, kurie jam geriausiai sekasi. Prisiminkime Indianos Džounso nuotykius, „Juros periodo parką“, „Šindlerio sąrašą“ ar „Gelbstint eilinį Rajaną“.

   „Pasaulių karas“, visų pirma, yra penas akims ir ausims. 90 procentų filmo laiko tiesiog mėgaujamasi demonstravimu, kur šiuo metu yra šiuolaikinis kinas. Filmo siužete iškilę žiūrovui klausimai ir niuansai paaiškinami skaitovo (kuris, beje, yra Morganas Freemanas) žodžiais filmo pabaigoje. Tai tik įrodo, kad rodymui palikta tik tai kas gražu, įdomu ir įspūdinga, o esmę galima ir paskaityti.

   “Pasaulių karas“ yra netradiciškai trumpas filmas. 120 minučių yra begėdiškai mažai prieš 150 „Nepriklausomybės dienos“ ar „Armagedono“. Nuo 15 filmo minutės žiūrovas gauna intensyvią specialiųjų efektų, įtampos ir nesustojančio veiksmo terapiją. Viskas taip greita ir tiršta, jog nenuostabu, jei pabaigoje filmo jausitės pavargę tarsi Tomo Cruise`o herojus. Įtampa laikoma iki pat pabaigos, bet pati atomazga ateina pernelyg greitai, netikėtai ir nelabai paaiškinamai. Tokio turinio filmuose būtent lūžis yra viena įdomiausių vietų, bet čia jos visai nėra: herojai geometrine progresija artėja prie taško, kuomet jau blogiau būti negali, bet jį peržengia per kelias sekundes ir patenka į jau švenčia pergalę. Gėrio triumfo fanfaros taip pat trunka labai trumpai, visiškai priešingai filmo įžangai. Įžangos vilkinimą geriausiai apibūdina kino žiūrovo pastaba, jog „jau buvau pamiršęs, kad atėjau žiūrėti veiksmo filmo“.

   Apžvelgiant „Pasaulių karą“ būtina paminėti aktorių vaidybą. Atskiros pastraipos nusipelno jaunosios Dakotos Fanning pasirodymas. Jai tai toli gražu ne debiutas: įspūdingus vaidmenis vienuolikmetė aktorė jau sukūrė filmuose „Aš esu Semas“, „Dukters pagrobimas“, „Degantis žmogus“ ir „Slėpynės“. Daugeliui artistų vienas iš pagrindinių vaidmenų S.Spielbergo filme būtų karjeros viršūnė. Dakota Fanning jau netaps jauniausia „Oskaro“ laureate už geriausią antraplanį vaidmenį (tokį titulą šiuo metu turi Tatum O`Neal už vaidmenį filmę „Paper Moon“ 1973-aisiais, kuriai buvo 10 m.), bet tokio apdovanojimo už pasirodymą „Pasaulių kare“ ji verta.

   Dakota Fanning nustelbia net Tomą Cruise`ą, nepaisant to, jog ir pastarojo vaidybos negalima vertinti blogai. Šiam aukščiausios kategorijos aktoriui po paskutinių vaidmenų „Nakties įkaite“, „Paskutiniame samurajuje“ ir „Įspėjančiame pranešime“ (su tuo pačiu S.Spielbergu) keliami ypatingai aukšti reikalavimai. Visgi, Tomui Cruise`ui šiame filme labiau pavyko atsiskleisti kaip išsiskyrusiam ir vaikus mylinčiam šeimos tėvui nei veiksmo filmo herojui.

   Stevenas Spielbergas šiais metais stato dar vieną filmą. Juosta kol kas neturinti pavadinimo, įvardijama kaip „Spielbergo Miuncheno projektas“, pasakos apie žydų žudynes Miuncheno olimpiadoje. Tikėkimės, jog tuo filmu S.Spielbergas atiduos duoklę gero kino gerbėjams, o „Pasaulių karas“ yra tobulas kūrinys masėms. Su tokia mintimi ir eikite į kiną.