Filmo detalės

Metai:
Šalis:
Kino studija:
Rezultatai Lietuvoje: Pajamos: 104 tūkst. Lt. Žiūrovų: 8 tūkst.
Oskaras: Geriausias filmas Geriausias moteriškas vaidmuo Geriausias režisierius Geriausias antro plano aktorius

Filmo aprašymas

31-erių metų Megė Fitdžerald svajoja tapti boksininke ir dalyvauti profesionalių varžybose. Misūrio valstijoje gyvenanti mergina nuo 13-os metų pradėjo dirbti padavėja, kad galėtų išlaikyti turtų niekuomet neturėjusią šeimą. Ji galvoja, kad tik kovos bokso ringe pakeis gyvenimo būdą, ir yra tvirtai įsitikinusi, kad gali būti gera boksininke. Megė kreipiasi pagalbos į žinomą Los Andželo trenerį Frenkį Duną, kuris turi nuosavą sporto salę, mėgsta cituoti poeziją, kiekvieną rytą dalyvauja šventose mišios, o kiekvieną vakarą meldžiasi Dievui. Tokiu būdu jis net 23 metus atgailauja, kad nepavyksta surasti bendros kalbos su kadaise atstumta dukterimi. Tačiau Frenkis kategoriškai atsisako konsultuoti ir ruošti svarbioms varžyboms Megę, nes ji pasirodo pernelyg mergaitiška. Patyrusio trenerio manymu, ši mergina tiesiog netinka sudėtingiems išbandymams bokso ringe ir negalės apsaugoti savęs. Šiuo metu bokso specialistas išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes jo prižiūrimi sportininkai Šarelis ir Deindžeris nepasižymi ypatingu talentu, o daugiausiai laiko skiria abipusių santykių aiškinimuisi. Tuo tarpu, perspektyvusis sunkiasvoris boksininkas Didysis Vilis prieš prasidedant lemiamoms dvikovoms nusprendžia atsisakyti Frenkio paslaugų ir pasirenka kitą trenerį. Ne vieną kartą atstumta Megė pradeda vis dažniau susitikinėti su buvusiu boksininku Edžiu Duprisu, kuris geriausiais karjeros metais buvo žinomas Skrapo pravarde. Bokso ringe sunkiai susižeidusiam vyrui dabar belieka tik dirbti savo geriausio draugo Frenkio sporto salės prižiūrėtoju. Kai Megė vis dėlto įrodo, kad jai užteks noro, užsispyrimo ir talento tapti čempione, Frenkis ryžtasi dirbti jos treneriu ir vadybininku. Mergina pradeda kaupti jėgas, tobulinti bokso techniką ir lieti prakaitą alinančiose treniruotėse. Netrukus sunkus darbas atneša gerų rezultatų, nes Megė iškovoja vieną pergalę po kitos. Ji tikisi bokso ringe suremti kumščius su vokiečių kilmės sportininke Bile, kuri garsėja pravardė “Mėlinasis lokys” ir nešvaria taktika dvikovų metu. Bendras tikslas nepaprastai suvienija trenerį veteraną Frenkį ir vis labiau tobulėjančią boksininkę Megę. Tačiau pačiu netikėčiausiu momentu džiaugsmą ir gražius planus nutraukia nelaukta tragedija, kuriai niekas nebuvo pasiruošęs… JAV kino kritikai dramą vadina šedevru ir geriausiu 2004-ųjų sezono filmu, o jų žodžius patvirtina kūrybinės grupės narių iškovoti apdovanojimai. “Auksiniu gaublio” premijų įteikimo ceremonijoje Clintas Eastwoodas buvo apdovanotas už geriausią režisūrą dramos kategorijoje, o Hilary Swank buvo pripažinta geriausia aktore.

Filmo aktoriai ir režisieriai

Hilary Swank

Maggie Fitzgerald

Clint Eastwood

Frankie Dunn

Morgan Freeman

Eddie 'Scrap-Iron' Dupris

Režisierius

Clint Eastwood

Režisierius

Scenaristas

Paul Haggis

Scenarijaus autorius
Pridėti apžvalgą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Vartotojų atsiliepimai

  1. Svetlana

    Mėgstamiausias mano filmas, žiūrėjau 100 kartų, tiek pat verkiau! Aš myliu Hilary ir Klinta, ir apskritai aktorių parinkimas čia yra puikus!

    10,0 rating

    Mėgstamiausias mano filmas, žiūrėjau 100 kartų, tiek pat verkiau! Aš myliu Hilary ir Klinta, ir apskritai aktorių parinkimas čia yra puikus!

  2. Simonas

    Likus savaitei iki “Oskarų” dalybų, mūsų kino teatruose jau rodomi trys iš penkių pretendentų į pagrindinę statulėlę – apdovanojimą už geriausią filmą. Naujausia kino žmogaus-orkestro Clinto Eastwoodo drama “Mergina, verta milijono” – tikrai ne autsaiderė kovoje dėl garbingiausio titulo.

    Skurdą ir vargą patyrusios, bet neįtikėtinai stiprios ir užsispyrusios boksininkės gyvenimo drama. Nors milijonas dolerių – tai suma, dėl kurios boksuojasi dvi moterys, filmo pavadinimą tikriausiai lėmė ne vien tik šis faktas. Iš tiesų, net ir peržiūrėjęs filmą, negaliu pasakyti jums kokia tiksli jo prasmė – tai tik vienas iš daugybės klaustukų, kuriuos palieka ši drama.

    Charakteriai yra trys, ir visi išpildyti tobulai. Kai žiūri į tokius veikėjus kaip Clinto Eastwoodo vaidinimas treneris Frenkis Dunas, Hilary Swank herojė boksininkė Megė Fitdžerald ir buvusį boksininką vaidinantis Morganas Freemanas, suprati, jog atskleisti visą žmogaus charakterį yra sudėtingiau negu vieną jo dalį. Šie trys veikėjai puikiai kontrastuoja su Megės šeima, kuri tik epizodiškai šmėkšteli ekrane ir atstovauja neigiamų veikėjų poliui, nes režisierius iškėlė tik jų neigiamas savybes.

    Sunku pasakyti, kuris filmo veikėjas yra filmo ašis – veiksmas tarsi sukasi apie žavią boksininkę (Hilary Swank), bet Clinto Eastwoodo kuriamas bokso treneris matomas ir atskleidžiamas dar labiau.

    Morganas Freemanas puikus kaip jau tapo įprasta. Nepaliauju stebėtis, kaip režisieriai jam puikiai geba parinkti vaidmenis. Ne išimtis ir šis filmas – buvęs boksininkas, turintis savo pasaulėžiūrą ir besidalinantis ja tada, kada labiausiai reikia. Jis veiksmo stebėtojas, bet prisiliečiantis prie įvykių tėkmės tada, kada labiausiai reikia.

    Filmo garso takelis tikrai neužpildytų viso kompaktinio disko. Keletas trumpų melodijų, sporto salės triukšmas ir daug tylos. Tylos, kuri kiek neįprasta tokiame filme, ypač pirmoje jo pusėje. Tyla šiame filme panaudota paryškinti dramatizmą. Paprastai būtent muzikinės variacijos naudojamos Holivudo filme, čia – priešingai. Tyla filmo kulminacijoje privertė lėčiau kvėpuoti didelę dalį kino salėje buvusių žiūrovų nekalbant apie sustingusius pašnekesius ir užtilusį spragėsių čežėjimą.

    Prasidėjus pirmiesiems filmo pabaigą skelbiantiems titrams mačiau nejaukius žiūrovų žvilgsnius vienas į kitą ir ašaras keleto moterų akyse. Filmas turi poveikį.

    Filmui neskiriu visų galimų žvaigždučių tik dėl vienos priežasties – įspūdis, kurį patyriau žiūrėdamas “Klystkelius”, buvo didesnis. Gal per tik per plauką – bet didesnis. Pabandžiau save įsivaizduoti režisieriaus vietoje: manau, jog “Klystkelius” sukurti sunkiau. Subjektyvu, bet dvi įspūdingas šių metų pradžios juostas išskirti reikia 🙂

    9,0 rating

    Likus savaitei iki “Oskarų” dalybų, mūsų kino teatruose jau rodomi trys iš penkių pretendentų į pagrindinę statulėlę – apdovanojimą už geriausią filmą. Naujausia kino žmogaus-orkestro Clinto Eastwoodo drama “Mergina, verta milijono” – tikrai ne autsaiderė kovoje dėl garbingiausio titulo.

    Skurdą ir vargą patyrusios, bet neįtikėtinai stiprios ir užsispyrusios boksininkės gyvenimo drama. Nors milijonas dolerių – tai suma, dėl kurios boksuojasi dvi moterys, filmo pavadinimą tikriausiai lėmė ne vien tik šis faktas. Iš tiesų, net ir peržiūrėjęs filmą, negaliu pasakyti jums kokia tiksli jo prasmė – tai tik vienas iš daugybės klaustukų, kuriuos palieka ši drama.

    Charakteriai yra trys, ir visi išpildyti tobulai. Kai žiūri į tokius veikėjus kaip Clinto Eastwoodo vaidinimas treneris Frenkis Dunas, Hilary Swank herojė boksininkė Megė Fitdžerald ir buvusį boksininką vaidinantis Morganas Freemanas, suprati, jog atskleisti visą žmogaus charakterį yra sudėtingiau negu vieną jo dalį. Šie trys veikėjai puikiai kontrastuoja su Megės šeima, kuri tik epizodiškai šmėkšteli ekrane ir atstovauja neigiamų veikėjų poliui, nes režisierius iškėlė tik jų neigiamas savybes.

    Sunku pasakyti, kuris filmo veikėjas yra filmo ašis – veiksmas tarsi sukasi apie žavią boksininkę (Hilary Swank), bet Clinto Eastwoodo kuriamas bokso treneris matomas ir atskleidžiamas dar labiau.

    Morganas Freemanas puikus kaip jau tapo įprasta. Nepaliauju stebėtis, kaip režisieriai jam puikiai geba parinkti vaidmenis. Ne išimtis ir šis filmas – buvęs boksininkas, turintis savo pasaulėžiūrą ir besidalinantis ja tada, kada labiausiai reikia. Jis veiksmo stebėtojas, bet prisiliečiantis prie įvykių tėkmės tada, kada labiausiai reikia.

    Filmo garso takelis tikrai neužpildytų viso kompaktinio disko. Keletas trumpų melodijų, sporto salės triukšmas ir daug tylos. Tylos, kuri kiek neįprasta tokiame filme, ypač pirmoje jo pusėje. Tyla šiame filme panaudota paryškinti dramatizmą. Paprastai būtent muzikinės variacijos naudojamos Holivudo filme, čia – priešingai. Tyla filmo kulminacijoje privertė lėčiau kvėpuoti didelę dalį kino salėje buvusių žiūrovų nekalbant apie sustingusius pašnekesius ir užtilusį spragėsių čežėjimą.

    Prasidėjus pirmiesiems filmo pabaigą skelbiantiems titrams mačiau nejaukius žiūrovų žvilgsnius vienas į kitą ir ašaras keleto moterų akyse. Filmas turi poveikį.

    Filmui neskiriu visų galimų žvaigždučių tik dėl vienos priežasties – įspūdis, kurį patyriau žiūrėdamas “Klystkelius”, buvo didesnis. Gal per tik per plauką – bet didesnis. Pabandžiau save įsivaizduoti režisieriaus vietoje: manau, jog “Klystkelius” sukurti sunkiau. Subjektyvu, bet dvi įspūdingas šių metų pradžios juostas išskirti reikia 🙂

Mergina, verta milijono (2004)