Filmo detalės

Metai:
Šalis:
Kino studija:
Rezultatai Lietuvoje: Pajamos: 165 tūkst. Lt. Žiūrovų: 14 tūkst.

Filmo aprašymas

R. Crowe‘o ir R. Scotto duetas, padovanojęs „Oskaru“ įvertintą „Gladiatorių“, žiūrovams pateikia naują bendrą kūrinį – juokingą ir kartu dramatišką istoriją, kuri nepaliks abejingo nė vieno žiūrovo. Finansų ekspertas iš Londono Maksas Skineris (akt. R. Crowe‘as) vyksta į nuostabųjį Provansą – šioje Prancūzijos dalyje yra nedidelis vynuogynas, kurį jis paveldėjo mirus dėdei Anri. Nemenkų finansinių sunkumų turintis Maksas planuoja parduoti paveldėtą vynuogyną, tačiau netikėtai ši kelionė į nuostabaus grožio gamtos kampelį, kur jis praleido laimingus vaikystės metus, tampa visiškai nauju ir labai netikėtu jo gyvenimo etapu. Atvykus paaiškėja, jog dėdės verslas – ant žlugimo ribos. Namas beveik sugriuvęs, o rūsiai pilni butelių su prarūgusiu gėralu. Maža to, netikėtai iškyla dar viena problema. Vieną gražią dieną į duris pasibeldžia žavi amerikietė ir pareiškia, kad ji – seniai dingusi Makso pusseserė, dėdės Anri duktė, taigi ir teisėta vynuogyno paveldėtoja. Nejau Maksui teks palikti Provanso idilę ir grįžti į niūrų Londoną? Ne taip greitai. Juk viskas tik prasideda! O kur dar meilės istorija…

Filmo aktoriai ir režisieriai

Pridėti apžvalgą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Vartotojų atsiliepimai

  1. Simonas

    Russellas Crowe ir Ridley Scottas – du didžiojo ekrano genijai. Abu žavi žiūrovus jau daugybę metų, dirbdami skirtingose kameros pusėse. Režisierius R.Scottas jau tris kartus buvo nominuotas „Oskarui“ – už „Telmą ir Luizą“ 1991-aisiais, „Gladiatorių“ 2000-aisiais ir „Juodojo vanago žūtį“ 2001-aisiais. Už R.Scotto „Gladiatorių“ akorius R.Crowe gavo „Oskarą“, o už vieną ankstesnį („Informatorius“ 1999-aisiais) ir vieną vėlesnįjį („Nuostabus protas“ 2001-aisiais) dar buvo nominuotas garbingiausiam apdovanojimui.

    „Gladiotarius“, be abejo, yra tas filmas, kuris ne tik sieja šiuos du kino meistrus, bet ir yra ryškiausia juosta, kuria galima prisiminti paminėjus bet kurį iš šių žvaigždžių. Būtent didelio biudžeto juostos ir yra R.Scotto „pagrindinis darbas“ – be jau minėto „Gladiatoriaus“, režisierius statė tokias juostas kaip „1492: Rojaus užkariavimas“, „Juodojo vanago žūtis“, „Hanibalą“ ir kitus, o išgarsėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje-devinto dešimtmečio pradžioje darbais „Svetimas“ ir „Bėgantis skustuvo ašmenimis“.

    Kuomet garsenybės imasi darbo, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neišsiskiriančiuose filmuose, man kyla klausimas: ko jie tokiu filmu siekia? Dažnas pavyzdys, kuomet garsūs ekrano meistrai imasi darbo dėl pinigų, retkarčiais dėl labdaringų tikslų, kartais – norėdami išbandyti kažką naujo ir neįprasto. Ridley Scottas per savo kelis dešimtmečius trunkančią svaiginančią režisieriaus karjerą tikrai yra išbandęs jau viską. 2005-aisiais pasirodęs jo istorinis epas „Dangaus karalystė“ patyrė didžiulį finansinį fiasko, o kritikų gal kiek ir per daug buvo išpeiktas. Vis dėl to, šiam režisieriui ir prodiuseriui vargu ar būtų sunku surinkti lėšų naujam stambiabiudžečiam filmui. Bet „Geri metai“ net neapsimeta būti tokiu.

    Ridley Scottas ir Russellas Crowe ėmėsi darbo romantinėje dramoje. Šį filmą gerbėjai iš anksto paskubėjo sutikti švilpimu, juostą išvydę kritikai taip pat pagailėjo komplimentų šiam dviejų žvaigždžių projektui. Klausimas – kodėl?

    „Geri metai“ yra paprastas, lengvas ir savaime bėgantis filmas. Jokių nenuspėjamų siužeto vingių, jokių staigmenų ekrane – tu iš anksto žinai, kuo tai baigsis, bet tai neatima malonumo. Atsakymas, kodėl R.Scottas ir R.Crowe ėmėsi šio filmo – noras pailsėti. Sėkmingas, ryžtingas, kompromisų nepripažįstantis ir ne visada garbingai žaidžiantis biržos makleris Maksas Skineris (akt. R.Crowe) iš verdančio Londono nubloškiamas į tylų ir ramų vynuogyną Prancūzijoje, kuriame jis praleido geriausias vaikystės vasaras. Tikėtina, jog to labiausiai trokšta ir du draugai – R.Scottas ir R.Crowe – nuo didelių, brangių ir galingų projektų kartais pasislėpti ten, kur ramu. Ramumas ir paprastumas – du pagrindiniai „Gerus metus“ apibūdinantys bruožai.

    Nepritariu daugumai JAV kino kritikų, kurie peikia „Gerus metus“. Taip, iš tokio garsenybių dueto galima tikėtis kažko daugiau. Taip, tokiems kino meistrams imtis tokio projekto yra resursų ir talento švaistymas. Bet tikiu, kad tikslas buvo pailsėti patiems ir kartu sukurti kažką paprasto. Juolab, kad prie kinematografinių aspektų nieko negalima „Geriems metams“ prikišti – personažai puikūs, vaidyba labai gera, muzika užburianti, o režisūra ir montažas tiesiog klasiški.

    Lygiai prieš metus (neįtikėtina, bet lygiai lygiai) buvo rodytas Camerono Crowe filmas „Elizabettaunas“ su Orlando Bloomu ir Kirsten Dunst. Šis filmas taip pat buvo nepalankiai sutiktas kritikų. Aš randu tarp šių filmų sąsajų: abiejų jų tikslas – suteikti žiūrovui malonų įspūdį ir atgaivinti kokį pridusintą vidinį jausmą. Šildo ne tik mylimas žmogus ar radiatorius – sušildyti gali ir filmas: tiek „Elizabettaunas“, tiek „Geri metai“.

    Ko iš tikrųjų verti R.Crowe ir R.Scottas pamatysime lygiai po metų – kino teatruose pasirodys kriminalinė drama „Amerikos gangsteris“, kuriame vadovaujami R.Scotto pasirodys R.Crowe, Denzelis Washinghtonas, Cuba Goodingas jaunesnysis ir kiti.

    8,0 rating

    Russellas Crowe ir Ridley Scottas – du didžiojo ekrano genijai. Abu žavi žiūrovus jau daugybę metų, dirbdami skirtingose kameros pusėse. Režisierius R.Scottas jau tris kartus buvo nominuotas „Oskarui“ – už „Telmą ir Luizą“ 1991-aisiais, „Gladiatorių“ 2000-aisiais ir „Juodojo vanago žūtį“ 2001-aisiais. Už R.Scotto „Gladiatorių“ akorius R.Crowe gavo „Oskarą“, o už vieną ankstesnį („Informatorius“ 1999-aisiais) ir vieną vėlesnįjį („Nuostabus protas“ 2001-aisiais) dar buvo nominuotas garbingiausiam apdovanojimui.

    „Gladiotarius“, be abejo, yra tas filmas, kuris ne tik sieja šiuos du kino meistrus, bet ir yra ryškiausia juosta, kuria galima prisiminti paminėjus bet kurį iš šių žvaigždžių. Būtent didelio biudžeto juostos ir yra R.Scotto „pagrindinis darbas“ – be jau minėto „Gladiatoriaus“, režisierius statė tokias juostas kaip „1492: Rojaus užkariavimas“, „Juodojo vanago žūtis“, „Hanibalą“ ir kitus, o išgarsėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje-devinto dešimtmečio pradžioje darbais „Svetimas“ ir „Bėgantis skustuvo ašmenimis“.

    Kuomet garsenybės imasi darbo, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neišsiskiriančiuose filmuose, man kyla klausimas: ko jie tokiu filmu siekia? Dažnas pavyzdys, kuomet garsūs ekrano meistrai imasi darbo dėl pinigų, retkarčiais dėl labdaringų tikslų, kartais – norėdami išbandyti kažką naujo ir neįprasto. Ridley Scottas per savo kelis dešimtmečius trunkančią svaiginančią režisieriaus karjerą tikrai yra išbandęs jau viską. 2005-aisiais pasirodęs jo istorinis epas „Dangaus karalystė“ patyrė didžiulį finansinį fiasko, o kritikų gal kiek ir per daug buvo išpeiktas. Vis dėl to, šiam režisieriui ir prodiuseriui vargu ar būtų sunku surinkti lėšų naujam stambiabiudžečiam filmui. Bet „Geri metai“ net neapsimeta būti tokiu.

    Ridley Scottas ir Russellas Crowe ėmėsi darbo romantinėje dramoje. Šį filmą gerbėjai iš anksto paskubėjo sutikti švilpimu, juostą išvydę kritikai taip pat pagailėjo komplimentų šiam dviejų žvaigždžių projektui. Klausimas – kodėl?

    „Geri metai“ yra paprastas, lengvas ir savaime bėgantis filmas. Jokių nenuspėjamų siužeto vingių, jokių staigmenų ekrane – tu iš anksto žinai, kuo tai baigsis, bet tai neatima malonumo. Atsakymas, kodėl R.Scottas ir R.Crowe ėmėsi šio filmo – noras pailsėti. Sėkmingas, ryžtingas, kompromisų nepripažįstantis ir ne visada garbingai žaidžiantis biržos makleris Maksas Skineris (akt. R.Crowe) iš verdančio Londono nubloškiamas į tylų ir ramų vynuogyną Prancūzijoje, kuriame jis praleido geriausias vaikystės vasaras. Tikėtina, jog to labiausiai trokšta ir du draugai – R.Scottas ir R.Crowe – nuo didelių, brangių ir galingų projektų kartais pasislėpti ten, kur ramu. Ramumas ir paprastumas – du pagrindiniai „Gerus metus“ apibūdinantys bruožai.

    Nepritariu daugumai JAV kino kritikų, kurie peikia „Gerus metus“. Taip, iš tokio garsenybių dueto galima tikėtis kažko daugiau. Taip, tokiems kino meistrams imtis tokio projekto yra resursų ir talento švaistymas. Bet tikiu, kad tikslas buvo pailsėti patiems ir kartu sukurti kažką paprasto. Juolab, kad prie kinematografinių aspektų nieko negalima „Geriems metams“ prikišti – personažai puikūs, vaidyba labai gera, muzika užburianti, o režisūra ir montažas tiesiog klasiški.

    Lygiai prieš metus (neįtikėtina, bet lygiai lygiai) buvo rodytas Camerono Crowe filmas „Elizabettaunas“ su Orlando Bloomu ir Kirsten Dunst. Šis filmas taip pat buvo nepalankiai sutiktas kritikų. Aš randu tarp šių filmų sąsajų: abiejų jų tikslas – suteikti žiūrovui malonų įspūdį ir atgaivinti kokį pridusintą vidinį jausmą. Šildo ne tik mylimas žmogus ar radiatorius – sušildyti gali ir filmas: tiek „Elizabettaunas“, tiek „Geri metai“.

    Ko iš tikrųjų verti R.Crowe ir R.Scottas pamatysime lygiai po metų – kino teatruose pasirodys kriminalinė drama „Amerikos gangsteris“, kuriame vadovaujami R.Scotto pasirodys R.Crowe, Denzelis Washinghtonas, Cuba Goodingas jaunesnysis ir kiti.

Geri metai (2006)