(g. 1933 m. rugpjūčio 18 d.) – lenkų ir prancūzų kino režisierius, prodiuseris, rašytojas ir aktorius. Gimęs Paryžiuje lenkų tėvų šeimoje, Polańskis su šeima persikėlė į Lenkiją 1937 m. Išgyvenęs holokaustą, mokslus tęsė Lenkijoje ir tapo kritikų pripažintu meno house ir komercinių filmų režisieriumi. Pirmasis ilgametražis Polańskio filmas „Peilis vandenyje“ (1962), sukurtas Lenkijoje, buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausią filmą užsienio kalba. Nuo tada jis gavo dar penkias „Oskaro“ nominacijas, o 2002 m. už filmą „Pianistas“ gavo „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią režisierių. Jis taip pat yra apdovanotas dviem „Baftas“, keturiais „Cezariais“, „Auksiniu gaubliu“ ir „Auksine palmės šakele“. 1961 m. jis paliko Lenkiją ir kelerius metus gyveno Prancūzijoje, o vėliau persikėlė į Jungtinę Karalystę, kur bendradarbiavo su Gérardu Brachu kuriant tris filmus, pradedant nuo „Atstūmimo“ (1965). 1968 m. jis persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir iš karto įtvirtino savo klestintį režisieriaus statusą su 1968 m. novatorišku Oskaru apdovanotu siaubo filmu „Rozmarinės kūdikis“.